Verta žinoti – skiepai

Nors jauni žmonės nepriskiriami didelės rizikos grupėms, šia liga serga; pasitaiko ir labai sunkių ligos atvejų, komplikacijų. Be to, niekas negali nuspėti kiekvieno žmogaus individualios ligos eigos, gretutinių ligų ar galbūt dar nediagnozuotų sveikatos būklių įtakos ligai. Taip pat gali pasireikšti vadinamas ilgasis COVID-19, kai labai ilgai, t. y. savaites ar net mėnesius, skauda galvą, nėra jėgų, silpna, sutrinka miegas, atmintis, dėmesio koncentracija, uoslės, skonio sutrikimai ir t. t.

Todėl „palikti“ abiturientus ir kitus jaunus žmones tiesiog prasirgti liga ir patiems susikurti imunitetą ligai nėra tinkamas sprendimas.

Su COVID-19 vakcinomis, kuriomis yra skiepijama Europos Sąjungoje, yra atlikti visų etapų klinikiniai tyrimai. Registruojant jas naudoti ir platinti, jų saugumui nebuvo daroma jokių nuolaidų.

Vakcinos nuo COVID-19 yra tvirtinamos iš karto visoje Europos Sąjungoje. Tai daro Europos Komisija, atsižvelgdama į Europos vaistų agentūros (EVA) išvadas.

Skiepytis reikia tam, kad apsisaugotume nuo sudėtingos ligos eigos, grėsmės gyvybei ir būtų sukurtas visuomenės imunitetas šiam virusui. Kuo daugiau žmonių bus vakcinuota, tuo labiau bus sustabdytas viruso plitimas žmonių populiacijoje.

Kol dauguma visuomenės nėra pasiskiepiję, privalome saugotis ir saugoti vieni kitus: dezinfekuoti rankas, dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir kt.

Trys šiuo metu Lietuvoje naudojamos vakcinos turi skirtingus rekomenduojamus laiko intervalus tarp dviejų jų dozių: „BioNTech ir „Pfizer“ sukurta „Comirnaty“ vakcinos antrąja doze rekomenduojama skiepyti po 21 dienos, „Moderna“ – po 28 dienų, „AstraZeneca“, kurios pavadinimas neseniai pakeistas į „Vaxzevria“, – 12-ą savaitę nuo pirmojo skiepo (galimas 4–12 savaičių intervalas, bet labiausiai rekomenduojama 12 sav.).

Vakcinavimo centre skiepijantis pirmąjį kartą yra suplanuojamas ir antrasis skiepas. Valstybinių egzaminų datos yra paskelbtos, tad jei skiepijimo diena sutampa, yra numatyta dieną ar kelias dienas prieš egzaminą, vakcinacijos centre reikėtų prašyti skiepui registruoti jus kitu laiku.

Stiprus šalutinis poveikis, turintis neigiamą poveikį darbingumui, nebūtinai pasireiškia visiems.

Visų trijų vakcinų nuo COVID-19 galimi šalutiniai reiškiniai yra labai panašūs: skausmas injekcijos vietoje, nuovargis, galvos, raumenų skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas, gali pykinti.

Tai yra normali organizmo reakcija, jei šie reiškiniai neužsitęsia ilgiau nei 2 paras. Jei, pvz., karščiuojama ilgiau, nepraeina galvos skausmas, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Daugiau patikimos, oficialios informacijos apie vakcinas ir jų šalutinius poveikius galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos svetainėje www.vvkt.lt.

Tai, kad vakcina sukelia tam tikrą organizmo reakciją yra normalu ir sykiu – gerai, nes reakcija rodo, jog imuninė sistema dirba.

Imuninės sistemos reakcija į vakcinas pasireiškia ne tiek skirtingai, bet skirtingu greičiu ir tai lemia pačių vakcinų technologija. Į vadinamąsias mRNA vakcinas, t. y. „BioNTech ir „Pfizer“ bei „Moderna“, organizmo imuninė reakcija yra šiek tiek uždelsta, t. y. jai įvykti reikia šiek tiek laiko. Įskiepijus „Vaxzevria“ vakciną, kurios sudėtyje yra modifikuotas adenovirusų šeimos virusas, imuninė sistema reaguoja iškart ir reakcija gali būti audringesnė.

Surinkta statistika rodo, kad skiepijant „Pfizer“ arba „Moderna“ vakcinomis reakcijos „piktesnės“ po antrosios dozės. „Vaxzevria“ atveju yra atvirkščiai: pirma dozė iššaukia didesnę organizmo reakciją, į antrąją reaguojama lengviau.

Visiškas imunitetas ligai susidaro maždaug po 1–2-ų savaičių po antrosios vakcinos dozės. Tam tikras organizmo atsparumas ligai ima rastis jau ir po pirmosios skiepo dozės.

Diskusijos ir klinikiniai tyrimai dėl to, ar saugu, ar veiksminga, ar reikėtų kombinuoti skirtingas COVID-19 vakcinas, dar tik vyksta.

Kalbant apie bet kokias vakcinas, Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja jų nemaišyti ir visas imunitetui sukurti reikalingas dozes įskiepyti to paties preparato.

Nėra pagrindo teigti, jog vakcinos nuo COVID-19 galėtų sukelti nevaisingumą.

Pirmiausia reikėtų pasitikrinti, ar vakcinos sudėtyje nėra medžiagų, kurioms asmuo alergiškas. Jei yra, reikėtų rinktis kitą vakciną.

Jei žmogus apskritai turi daug alergijų, pvz., serga atopiniu dermatitu, astma, priežasčių nesiskiepytis nėra. Netgi priešingai – skiepytis skatinama, nes visos gretutinės ligos yra vardijamos kaip rizikos veiksniai sirgti sunkesne COVID-19 forma.

„BioNTech ir Pfizer“ gamintojo vakcina skiepijami asmenys nuo 16 metų.

Sulaukusieji 18 metų gali būti skiepijami ir „Moderna“ bei „AstraZeneca“ gaminama „Vaxzevria“ vakcinomis.

Visos šiuo metu Lietuvoje prieinamos vakcinos nuo COVID-19 yra veiksmingos.

Visos registruotos vakcinos apsaugo nuo sunkių ligos formų bei hospitalizacijos.

Lietuvoje skiepai nėra privalomi. Visgi juo daugiau žmonių bus vakcinuota, tuo greičiau bus sustabdytas viruso plitimas žmonių populiacijoje.

Taip, egzaminus galės laikyti ir nepasiskiepiję abiturientai.

Sprendimai, kokiomis sąlygomis egzaminus laikys nepasiskiepijusieji, kaip bus užtikrinamas jų saugumas, gali būti priimami, kai bus žinoma, kiek abiturientų pasiskiepijo.

Siekis yra visiems sudaryti vienodas sąlygas ir galimybes.

Reikia kreiptis į jums priskirtą vakcinavimo centrą ir būsite užregistruoti į prioriteto tvarka skiepijamų asmenų eilę iš naujo.

Sergantis, karščiuojantis ar bet kokios ligos ūmiu periodu žmogus neskiepijamas.

Nepaskiepyti asmenys, priklausantys anksčiau vakcinuotoms prioritetinėms grupėms, pasiskiepyti gali bet kuriuo metu, kai tik pareikš norą.

Taip. COVID-19 liga persirgę asmenys kviečiami skiepytis praėjus trims mėnesiams nuo tos dienos, kai buvo diagnozuota liga.

Vykdami skiepytis turėkite asmens dokumentą. Jei vykstate pakartotiniam skiepui, turėkite ir skiepijimo kortelę, išduotą pirmojo vizito metu.