Emocinė sveikata

Iškilus emociniams sunkumams visuomet gali paskambinti pagalbos linijoms, kurių darbuotojai arba savanoriai tave išklausys, patars bei padės pasijusti geriau. Skambučiai yra nemokami, visuomet išlaikomas konfidencialumas. Emocinę (psichologinę) pagalbą gali gauti ne tik skambindamas, bet ir kreipdamasis internetu.

Naudingos programėlės:

• Programėlė „Pagalba Sau“ ne tik padeda stebėti savo būseną, bet ir suteikia informaciją, kur kreiptis ar nukreipti kitą, prireikus pagalbos.
• Pirmoji Lietuvoje nemokama interaktyvi programėlė „Ramu“, skirta žmonėms, patiriantiems panikos atakas. Ji sukurta profesionalių psichologų ir remiasi mokslininkų ir praktikų sukauptomis žiniomis apie panikos atakas.

Manai, kad susiduri su perdegimo sindromu? Daugiau informacijos rasi čia.

Pagalbos linijos:

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888

Darbo laikas: visą parą

Emocinę paramą teikia: savanoriai

Jaunimo linija – viena didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir internetu tarnyba. Nuo 1991 metų veikiančioje tarnyboje dirba apie 350 savanorių. Jaunimo linija yra nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija veikianti privačių asmenų, verslo ir valstybės paramos dėka. Jaunimo linijos misija – tai klausantys, girdintys ir drąsinantys kalbėti savanoriai, o vizija – nė vienas nepaliktas vienas.

„Vaikų linija“ – 116 111

Darbo laikas: 11.00-23.00 kasdien

Emocinę paramą teikia: savanoriai„Vaikų linija“ – emocinės paramos tarnyba vaikams ir paaugliams, tikianti nemokamą ir anonimišką pagalbą telefonu bei internetu. Organizacija įkurta 1997 m. Emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikia daugiau nei 350 savanorių konsultantų.

„Vaikų linijos“ misija –telefonu ir internetu teikti pagalbą vaikams ir paaugliams, priimant juos tokius, kokie jie yra. Kartu ieškoti atsakymų į rūpimus klausimus bei skatinti vaikus bei paauglius padėti sau ir vieni kitiems. Didinti suaugusių sąmoningumą, paaiškinant, dėl ko kenčia vaikai, bei supažindinant juos su būdais, kaip vaikams padėti.

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366

Darbo laikas: visą parą

Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

Pagalbos moterims linijos Misija – teikti emocinę paramą moterims ir asmenims, patiriantiems bet kokios rūšies smurtą ar išgyvenantiems krizinę situaciją. Sudaryti savanoriškos veiklos galimybes, prisidedant prie geresnės visuomenės kūrimo, bendruomenės problemų sprendimo, asmens kūrybinės savirealizacijos.

 „Linija doverija“ – 8 800 77277

Darbo laikas: 16.00-20.00 nuo antradienio iki šeštadienio (išskyrus valstybės švenčių dienas)

Emocinę paramą teikia: savanoriai-moksleiviai

Parama teikiama rusų kalba. Linija skirta paaugliams ir jaunimui.

 Virtualus psichologas – tu ne vienas

Turi klausimų, susijusių su stresu, motyvacija, depresija ar santykiais? Užduok (ne)asmeninį klausimą bet kuriuo paros metu. Nesvarbu, ar turi didelę problemą ar klausimą iš kasdieninės situacijos, čia visada gali nemokamai palikti klausimą, į kurį atsakys kompetetingi ir skirtingas patirtis sukaupę specialistai. Taip pat galite naršyti po kitus klausimus bei pasisemti įdomių minčių ir praktinių patarimų.

 Pagalba, galvojantiems apie savižudybę

Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Atsakymas vienareikšmiškas – tiesiai paklausti ir kalbėti apie savižudybę būtina, nes taip parodomas susirūpinimas ir suteikiama galimybė atvirai apie tai pasipasakoti.

Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.

Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.

Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.

Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.

Informacija parengta „Jaunimo linijos“