Emocinė sveikata

Emocinė sveikata – neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Tai gebėjimas patirti visą spektrą emocijų, jausmų, minčių ir išgyvenimų, išbūti su visu tuo, o įvykus netikėtoms gyvenimo situacijoms, kurios paveikia mūsų emocinę sveikatą, gebėti susitvarkyti su naujais iššūkiais nesirenkant destruktyvių gynybos mechanizmų.

Gera emocinė sveikata lemia:

• atsparumą neigiamiems gyvenimo įvykiams;
• kokybiškesnį rūpinimąsi fizine sveikata;
• saugias ir tvirtas draugystes bei romantinius santykius;
• gebėjimą suprasti ir priimti kitą žmogų;
• geresnę miego kokybę;
• atsparumą fizinėms ir psichinėms ligoms;
• gebėjimą padėti kitiems ir paprašyti pagalbos;
• Sumažina psichikos sutrikimų išsivystymo tikimybę.

Emocinė higiena

Ypač pandemijos metais teko pajusti, kokia reikalinga gali būti higiena – rankų plovimas, kaukių dėvėjimas, sveikinimo, čiaudėjimo ir panašūs etiketai tik patvirtino faktą, kad higiena gali būti itin svarbi, norint palaikyti mūsų optimalų gyvybinį funkcionavimą. Tačiau remiantis holistiniu požiūriu, žiūrint į žmogų kaip į vientisą kūno bei proto tandemą, galima prieiti išvados, kad nepaisant rankų plovimo, itin svarbus ir kitas – „minčių filtravimas“, taigi, ne tik fizinė, bet ir emocinė, mūsų psichikos sveikata.

Olegas Lapinas (2022), garsus gydytojas psichiatras ir psichoterapeutas, psichoanalitinės srities ekspertas teigia, kad emocinę higieną galima išskirstyti į tris dalis – vidinį kritiką, vidinį vaiką bei pasąmonę.

1. Vidinis kritikas, anot gydytojo psichiatro, yra mūsų vidinis balsas, mus nuolat kritikuojantis bei trukdantis džiaugtis. Kuo labiau leidžiame tam kritikui mus valdyti, tuo daugiau nerimo ar baimių patiriame.
2. Vidinis vaikas gali būti suprastas kaip dėmesys savo poreikiams bei norams. Pasiekus asmenybės brandą, nesunkiai galime šį „vaiką nuraminti“, surasti balansą tarp savo poreikių ir esamų realių galimybių.
3. Pasąmonėje kaupiasi mūsų patyrimas. Mokėjimas pasąmone pasinaudoti, leidžia siekti savo asmeninių tikslų, vengti jau atliktų klaidų, tobulėti.

Norėdami sužinoti daugiau ar prisijungti prie psichoterapeuto organizuojamos programos emocinei higienai palaikyti, galite tai padaryti čia – https://lapinoskrynia.lt/emocine-higiena-2/.

Ribų brėžimas ir palaikymas

Savo ribų apibrėžimas bei jų palaikymas kitaip nei gali būti įprasta manyti nėra savęs ar kito(-ų) žmogaus(-ių) galimybių apribojimas ar ignoravimas. Tinkamos asmeninės ribos yra gyvybiškai svarbios kokybiškai komunikacijai bei asmens psichikos higienai palaikyti. Taip pat svarbu suprasti ir tai, kad ribos brėžiamos ne tik tarp romantinių partnerių, draugų. artimųjų, bet ir kitų žmonių – kolegų, vadovų, praeivių ir pan.

Psichoterapeutė April Eldemire (2020) nurodo rekomendacines gaires, kaip poros gali išsaugoti sveikus santykius, remiantis keturiomis paprastomis taisyklėmis. Vis dėlto, svarbu pripažinti, kad autorės nurodytos taisyklės gana universalios, todėl jos galima taikyti ir bendraujant su kitais žmonėmis:

1. Vienareikšmės komunikacijos naudojimas. Remiantis šia taisykle itin svarbu pirmiausia pasikalbėti su pačiu savimi: ko aš siekiu iš savęs ir ką norėčiau, kad kitas apie tai žinotų? Priėmus sprendimą, svarbu jį aiškiai ir vienareikšmiškai pateikti žmogui į kurį žinutė yra nukreipta. Šiuo atveju svarbu su partneriu, ar kitu žmogumi, aptarti vienas kito nuostatas, vertybes bei poreikius.

Kaip pavyzdys gali būti psichologijos praktikoje dažnai naudojama „Aš“ kalba: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai tu neišsiplauni savo indų“ ar „aš jaučiuosi pažemintas, kai tu negerbi mano privatumo“. Atkreipkite dėmesį, kad pirmoji sakinio dalis kalba apie patį jausmą „aš jaučiuosi“ esant konkrečiam kito žmogaus veiksmui, pažeidžiančiu kalbančiojo ribas „kai tu [atliekamas veiksmas]“.

2. Nustatyti aiškias pasekmes. Nustačius ribas, itin svarbu nepamiršti apsvarstyti ir pasitarti, kokios pasekmės laukia jūsų santykių, nepaisant ribų. Tarkime, sutariate su savo draugu/drauge, kad susitarę laiką susitikimui, prireikus jį atšaukti, inicijuosite alternatyvų susitikimo laiką.
3. Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus yra tiek pat svarbu, kaip ir išklausyti kitą. Svarbu suvokti, kad nuolatos neatsakant į kito asmens poreikius bei negerbiant jo ribų, neteisinga tikėtis, kad nepaisant tokio jūsų elgesio, kitas asmuo išliks su jumis pagarbus bei atviras.
4. Specialisto konsultacija taip pat gali būti veiksminga. Susiduriant su sunkumais, bandant nubrėžti asmenines ribas, visada galima kreiptis pas psichologą/psichoterapeutą, kuris padės jums ar jums ir jūsų partneriui išmokti išsigryninti savo poreikius bei vertybes ir aiškiai juos komunikuoti su kitais žmonėmis.

Plačiau skaitykite:

https://www.psychologytoday.com/us/blog/couples-thrive/202011/how-set-and-respect-boundaries-your-spouse.

Informaciją parengė Lietuvos psichologijos studentų asociacija (LiPSA).

Pagalba, galvojantiems apie savižudybę

Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Atsakymas vienareikšmiškas – tiesiai paklausti ir kalbėti apie savižudybę būtina, nes taip parodomas susirūpinimas ir suteikiama galimybė atvirai apie tai pasipasakoti.

Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“. Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Būtent tai, o ne patarimai ar „stebuklingos frazės“ mažina savižudybės riziką.

Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas. Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Tokie pasakymai nuvertina situaciją, žmogus gali pasijusti neišgirstas ir nesuprastas.

Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje – paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Svarbu padėti, bet taip pat svarbu ir neprisiimti per daug atsakomybės, nes net laiku pastebėjus rizikos ženklus ir suteikus reikiamą pagalbą nėra garantijų, jog žmogus nenusižudys – visgi galutinis sprendimas priklauso tik nuo jo.

Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos. Išklausęs, parodęs susirūpinimą artimuoju, kuris galvoja apie savižudybę, toliau turėtum jį skatinti kreiptis psichologinės pagalbos, gali padėti tą pagalbą suorganizuoti arba net pasisiūlyti tą žmogų palydėti, taip parodydamas savo palaikymą.

Informacija parengta „Jaunimo linijos“

Naudingi puslapiai

Kiekvienas žmogus savo gyvenime anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais iššūkiais: vieni apie juos mėgsta kalbėti plačiau, kitiems gali kilti sunkumų apie tai užsiminti. Neretai savo problemas galime pradėti lyginti su kitų žmonių ir pastebėti jų skirtumus, tačiau tai nereiškia, kad vieno žmogaus problemos yra svarbesnės nei kito. Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti. Tačiau, jei vis tiek jaučiatės nedrąsiai kreipdamiesi pagalbos, nepamirškite, kad tai padaryti galite ir anoniminiu būdu (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos biure, priklausomybių centruose).

Jau dabar – Ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas prisidėti prie žmonių švietimo ties emociniu ir psichologiniu raštingumu. Puslapyje talpinami savo straipsniai apie psichologiją, kurie gali padėti žmogui rasti sau tinkamą psichologijos rūšį ir metodus, susipažįstant su savimi ir savo poreikiais.

9 pamoka – skaitmeninė edukacinė programa ankstyvajai smurto lyties pagrindu prevencijai.

Pasiklausyk – virtuali mokykla, kurioje susipažinsi su itin svarbiomis temomis: psichologine sveikata, emocijomis, psichika, motyvacija ir ne tik.