Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Piliečių pareigos – įstatymų nustatytos piliečio pareigos savo valstybei. Piliečių pareigų vykdymas garantuoja visuomenės ir valstybės gyvavimą bei piliečių galimybę naudotis piliečių teisėmis ir laisvėmis.
Lietuvoje pagal 1992 Konstituciją piliečiai turi šias pareigas:
1. Laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių įgyvendinant savo teises ir naudojantis savo laisvėmis,
2. Ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą,
3. Mokėti valstybinius mokesčius.
4. Saugoti valstybės interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
Nuo 2004 visi Lietuvos Respublikos piliečiai turi ir Europos Sąjungos pilietybę, kuri suteikia jiems naujų teisių, bet nenustato naujų piliečių pareigų – tai svarbiausias skirtumas tarp Europos Sąjungos ir jos valstybių narių pilietybės.
ES pilietybė tau suteikia tokias teises:
teisę laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijose;
teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip tos valstybės piliečiai;
teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių arba konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą trečiosios šalies (kuri nėra ES narė) teritorijoje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai, jeigu sava valstybė narė toje šalyje neturi diplomatinės atstovybės;
teisę pateikti Europos Parlamentui peticiją ir teisę kreiptis į Europos Parlamento paskirtą ombudsmeną dėl netinkamo administravimo atvejų ES institucijų ar įstaigų veikloje;
teisę rašyti bet kuriai ES institucijai ar įstaigai vienos iš valstybių narių kalba ir gauti atsakymą ta pačia kalba;
teisę susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais laikantis tam tikrų sąlygų.
NUSIKALTIMAI IR ATSAKOMYBĖ
Jaunuoliui, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, atsako už nusikaltimą pagal baudžiamuosius įstatymus.
Už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, išžaginimą, seksualinį prievartavimą, vagystę, plėšimą, turto prievartavimą, turto sunaikinimą ar sugadinimą, šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimą, transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą pagal baudžiamuosius įstatymus atsako jaunuolis, kuriam buvo suėję 14 metų.
Jei iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo jaunuoliui nebuvo suėję 14 metų, gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Nepilnamečiams taikomos auklėjamojo poveikio priemonės:
Įspėjimas;
Turtinės žalos atlyginimas ar jos pašalinimas;
Nemokami auklėjamojo pobūdžio viešieji darbai;
Atidavimas tėvams, kitiems fiziniams ar juridiniams asmenimis, kurie rūpinasi vaikais, ugdyti ir prižiūrėti;
