Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Tapatybės vagystė – tai asmens duomenų vagystė, siekiant apsimesti kitu žmogumi (dažniausiai finansiniais tikslais), pavyzdžiui, žmogus labai panašus į tave, naudodamas tavo asmens dokumentą, tavo vardu paima paskolą.
Duomenų vagystė – konfidencialios asmeninės informacijos vagystė, pavyzdžiui, slaptažodžių ar banko sąskaitų numerių. Sukčiaujama pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis ar suklastotais interneto tinklapiais, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patikimi arba būti sukurti taip, kad atrodytų panašūs į tau gerai žinomų garsių vardų tinklalapius
Nusikaltėliai naudoja daug įvairių metodų asmeninei informacijai rinkti pradedant nuo internete paskelbtų duomenų rinkimo (socialiniuose tinkluose paskelbta informacija) iki šlamšto (angl. spam) siuntimo, sukčiavimo pasinaudojant nepageidaujamomis elektroninio pašto žinutėmis ar suklastotais interneto tinklapiais.
Kaip to išvengti?
Tapk skeptiku
Supratimas apie skaitmenines grėsmes prasideda nuo sveiko skepticizmo visiems puslapiams ar žmonėms, kurie prašo tavo asmens identifikavimo informacijos (AII). Niekada nesiūlyk savo asmens duomenų, prieš tai nepatikrinęs užklausos šaltinio ir priežasties, kodėl informacijos yra prašoma.
Kibernetiniai nusikaltėliai gali žaisti su tavo emocijomis arba taikyti patyčių taktiką, niekada nepasiduok išoriniam spaudimui. Tavo asmeninė informacija priklauso tau, tad elkis kaip atsakingas savo asmens duomenų šeimininkas.
Kuomet gauni laiškus į el. paštą atkreipk dėmesį į:
Ar pažįsti laiško siuntėją?
Ar siuntėjo vardas neturi neįprastų simbolių ar žodžių?
Ar jau esi gavęs laišką iš šio siuntėjo?
Ar siuntėjo temos ir prisegtuko pavadinimas skamba logiškai?
Ar laiškas turi virusą? Visada verta patikrinti naudojant antivirusines programas.
Jei buvo gautas nepageidaujamas laiškas, į jį neatsakyk. Priešingu atveju, ateityje yra tikimybė sulaukti dar daugiau nepageidaujamų laiškų.
Apsvarstyk savo asmeninės informacijos prieigos taškus
Tavo asmeniniuose įrenginiuose yra saugoma nepaprastai daug asmeninės informacijos, dėl to kibernetiniai nusikaltėliai visada bando prieiti prie jų. Kaip kažkas gali pasiekti tavo įrenginį, jei jis nesėdėjo priešais jį? Pagrindinė prieiga paprastai yra tavo interneto ryšys.
Apsvarstyk galimybę naudoti virtualų privatų tinklą (VPN), kuris saugo ir šifruoja tavo veiklą internete. Keliaudamas venk prisijungti prie viešųjų „WiFi“ tinklų. Eismas viešuoju interneto ryšiu gali būti lengvai „paveiktas“ ir tavo informacija gali būti pavogta.
Taip pat internete neskelbk asmeninės informacijos: banko sąskaitos numerio, adreso, telefono numerio, asmens dokumentų duomenų ir kt. Taip pat atkreipk dėmesį, ar svetainės, kuriose nurodai savo asmeninę informaciją, yra tikros ir jų puslapio dizainas, pavadinimas bei puslapio nuoroda (ypač jos pabaiga) atrodo patikima.
Pažink įprastus įtariamuosius
Susipažink su įprastomis nusikalstamomis žinutėmis, siunčiamomis telefonu, el. paštu ar tekstiniu pranešimu. Sukčiai dažnai kuria pranešimus taip, kad atrodytų kaip iš įmonės ar asmens, kurį pažįsti. Jie gali paprašyti atlikti tam tikrus veiksmus atsakant į pranešimą, pavyzdžiui, spustelti nuorodą, išsiųsti mokėjimą (ypač gavus tokius pasiūlymus kaip „200 Eur vertės mokymai šiandien už 2 Eur“) ar atsakyti pateikiant asmeninę informaciją.
Daugiau apie sukčių taktikas gali skaityti čia (puslapyje informacija pateikiama anglų kalba).
Užtikrinti savo privatumą socialiniuose tinkluose svarbu dėl reputacijos bei siekiant išvengti nusikaltėlių, kurie savo aukų ieško ir duomenis apie juos renka socialiniuose tinkluose.
