Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami, paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Savo duotą sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.
Siekiant pradėti savo verslą svarbu atsižvelgti į esminius pirmuosius žingsnius: turimų resursų įvertinimą, verslo idėjos paieškas, sugalvotos idėjos įvertinimą ir pasiruošimą jos plėtojimui.
Turimų resursų įvertinimas
Prieš pradėdamas verslo idėjos paieškas, objektyviai įvertink, ar turi pakankamai resursų sugalvotai idėjai vystyti iki sėkmingo verslo. Verslo idėjos plėtojimas pareikalaus tokių resursų kaip tavo laikas, bendravimo, kūrybiškumo ir verslumo įgūdžiai, žinios ir įvairi patirtis, pažintys, nekilnojamasis turtas, turimi įrankiai tikslui pasiekti, finansiniai ištekliai ir kt.
Verslo idėjos paieškos
Idėjų verslui gali semtis iš daugybės šaltinių:
Asmeninis poreikis. Prieš pradedant plėtoti verslo idėją, visuomet tikslinga jos paieškas pradėti artimoje aplinkoje. Įvertink, kokio gaminio ar paslaugos tau ar tavo artimiesiems dažnai pritrūksta, ką vertintum kaip naudingą, efektyvų, reikalingą gaminį / paslaugą. Būk kūrybiškas ir praktiškas – trūkstamos prekės ar paslaugos identifikavimas gali tapti niša tavo verslo įgyvendinimui.
Turimi profesiniai gebėjimai. Pradėti plėtoti verslą, turint konkrečios patirties ar išsilavinimą tam tikroje srityje yra naudinga ir tikslinga – tu realizuosi savo profesinius gebėjimus, o pirkėjas gaus kokybišką prekę ar paslaugą.
Kitų šalių patirtis. Pasinaudok gerąja kitų šalių praktika ir pavyzdžiais – užsienyje pripažintų prekių ar paslaugų kūrimas ir plėtojimas Lietuvoje gali būti puiki naujo verslo idėja.
Būk atviras naujovėms, stebėk žmones ir jų preferencijas, pasirinkimus, pasaulines tendencijas. Dažnai naujų prekių ar paslaugų populiarumas susiformuoja žaibišku greičiu – jei pastebėsi potencialią idėją, plėtok ją.
Verslo idėjos įvertinimas
Prieš pradėdamas verslą, kritiškai įvertink savo idėją atsakydamas į šiuos klausimus:
Kiek kainuos verslo pradžia? Ar turi pakankamai lėšų?
Jeigu reikės papildomo finansavimo, ar sugebėsi patenkinti bankų keliamus reikalavimus?
Kuo tavo idėja pranašesnė už kitas rinkoje jau esančias?
Ar tavo prekės ar paslaugos rinka yra didėjanti, ar mažėjanti? Kokią rinkos dalį galėtum užimti?
Kodėl tavo pagaminta prekė ar teikiama paslauga bus reikalinga?
Kas bus tavo vartotojai ir kokios jų charakteristikos?
Kas bus tavo konkurentai, kuo esi už juos pranašesnis? Ar pajėgsi konkuruoti su jau veikiančiais ir rinkoje įsitvirtinusiais konkurentais?
Kada prekės gamyba ar paslaugos teikimas taps pelninga veikla?
Dalinkis savo idėja. Pasidalinimas ja gali būti naudingas dėl draugų, šeimos bei aplinkinių nuomonės ir pastebėjimų. Dalinantis idėja, gali įžvelgti jos trūkumus, ją tobulinti. Be to, tai puiki galimybė rasti verslo partnerių.
Pasiruošimas idėjos plėtojimui
Parenk verslo planą:
Nustatyk tikslus – įvardyk, koks veiksmas kokį rezultatą lems.
Identifikuok galimas grėsmes ir galimybes, stiprybes ir silpnybes.
Naudodamasis verslo plano skaičiuokle, patikrink, kokį pelną gausi, ar galimas ir koks būtų nuostolis per pirmus 5 verslo gyvavimo metus.
Apsispręsk dėl veiklos formos – ar vykdysi individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą, ar steigsi įmonę – mažąją bendriją, uždarąją akcinę bendrovę.
Pasirūpink reikalingais leidimais ir licencijomis. Išsiaiškinti reikalingas licencijas ir jų išdavimo procedūras tau padės verslo atmintinės.
Pasirūpink būtinomis pradinėmis lėšomis.
Verslo forma
Jei nutarei steigti įmonę, pirmiausia nuspręsk, kokia įmonės teisinė forma yra tinkamiausia tavo pasirinktiems tikslams įgyvendinti.
Pagal atsakomybės laipsnį juridiniai asmenys (JA) skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinius asmenis. Už neribotos civilinės atsakomybės JA prievoles atsako JA dalyvis jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Už ribotos civilinės atsakomybės JA prievoles JA dalyvis neatsako.
Pagal tikslą juridiniai asmenys skirstomi į viešuosius ir privačiuosius. Viešieji ir privatieji juridiniai asmenys dažniausiai skiriasi pagal steigėjų tikslus (viešųjų (nesiekia naudos sau) arba privačiųjų (siekia materialinės naudos), veiklą ir pelno panaudojimą (privačiųjų JA dalyviai turi teisę gauti pelno dalį, o viešųjų JA pelnas gali būti naudojamas tik veiklos tikslams įgyvendinti).
Vienos iš dažniausiai pasitaikančių juridinių formų:
Šiandien verslo finansavimo rinką galima būtų suskirstyti į keletą sektorių, kur kiekviename iš jų vyrauja skirtingos skolinimosi ar investicijų prisitraukimo sąlygos ir reikalavimai.
Populiariausi verslo finansavimo šaltiniai yra bankai ir kredito unijos. Šios verslo finansavimo įstaigos yra linkusios teikti paskolas, kai poreikis yra didesnei sumai ir ilgesniam terminui. Verslas bankuose ir kredito unijose gali pasiskolinti pigiau, tačiau dažniausiai reikalaujami paskolos užstatai, keliami aukšti su rizikos vertinimu susiję reikalavimai įmonei. Dėl to toks finansavimas dažniau prieinamas senesnėms ir didesnėms įmonėms, o ir pats paskolos gavimo procesas užtrunka pakankamai ilgai.
Vienas iš verslo finansavimo šaltinių yra rizikos kapitalo fondai. Rizikos kapitalo fondai investuoja į verslus, siekiančius įgyvendinti perspektyvius, greito augimo potencialą turinčius verslo projektus, orientuotus į globalias rinkas.
Parama verslo pradžiai:
Užimtumo tarnybos parama
Savarankiško užimtumo rėmimo priemonės subsidija gali būti skiriama asmenims, kurie pirmą kartą steigia darbo vietas sau jų įsteigtoje labai mažoje įmonėje.
Subsidija savarankiškam užimtumui remti gali būti skiriama su Užimtumo tarnybos konsultantais sudarius individualios užimtumo veiklos planą, kuriame yra numatyta savarankiško užimtumo rėmimo priemonė, kai darbo vietą sau steigia:
darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas darbingumo lygis iki 25 procentų arba sunkus neįgalumo lygis;
bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30–40 proc. darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
bedarbiai iki 29 metų.
Vertinant savarankiško užimtumo rėmimo paraiškas, didelis dėmesys skiriamas didinti užimtumą kaimo vietovėse, didžiausio nedarbo teritorijose, taip pat vertinamas paraiškos teikėjo nuosavų lėšų indėlis, prašomos paramos dydžiui, planuojamam įdarbinti į įsteigtą darbo vietą asmenų skaičiui, paraiškos teikėjo gebėjimui atlikti darbo funkcijas numatomoje steigti darbo vietoje pagal turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį. Daugiau informacijos Užimtumo tarnybos puslapyje.
Savivaldybių parama
Savivaldybės turi įvairių paramos instrumentų, pradedant nuo pradinių įmonės steigimo išlaidų kompensavimo, baigiant išlaidų dalyvaujant mugėse ar parodose užsienyje padengimu.
Nemokamas konsultacijas verslo steigimo, plėtros, eksporto klausimais taip pat teikia:
Šia parama skatinama naujų verslų pradžia kaimo vietovėse, skatinama labai mažų, mažų įmonių, ūkininkų bei kitų fizinių asmenų ekonominė veikla kaimo vietovėse, apimanti įvairius ne žemės ūkio verslus, produktų gamybą, apdorojimą, perdirbimą, jų pardavimą, įvairių paslaugų teikimą, įskaitant paslaugas žemės ūkiui. LR Žemės ūkio ministerija šiuo metu turi 4 paramos instrumentus:
Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui
Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse
Parama smulkiesiems ūkiams
Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti
Bendradarbystės centras „Spiečius“ (angl. co-working space) – tai „Versli Lietuva“ sukurta netradicinio tipo verslo vystymosi erdvė, pritaikyta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, vykdantiems veiklą ne ilgiau kaip 5 metus, bendradarbiauti tarpusavyje ir plėstis. „Spiečiai“ orientuoti į skaitmeninio ir kūrybinių industrijų verslų atstovus.
