44.206.248.122
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Ignas Ramanauskas
Data
2021-04-14

Kodėl reikia skaityti?

Autorius
Ignas Ramanauskas
Data
2021-04-14

Kodėl reikia skaityti?

Ne paslaptis, jog grožinę literatūrą dažniau renkasi moterys –  jos paprastai labiau nei vyrai domisi istorijomis, asmenimis ar likimais. Tačiau tik istorijos suteikia galimybę stebėti „laiką“. Tik stebint kitų žmonių istorijas, galima stebėti vyksmą, į kurį esi pats įsitraukęs. Su literatūros pagalba galima pažvelgti į patį save iš šono, susitapatinti su veikėju bei stebėti koreliaciją tarp jo vidinio ir išorinio pasaulio. Atsiradus kinui ir televizijai, literatūros įtaka tenkinant visuomenės istorijų poreikį gerokai sumažėjo, tačiau reikia pripažinti, jog „vidinį personažo paveikslą“ aiškiai parodyti gali tik romanas. Priešingai nei kino filme, personažą ir jį supančias aplinkybes stebime ne tik iš išorės, bet pasaulį išvystame jo akimis ir išgyvename tą patį, ką išgyvena jis. Tai unikali galimybė patirti pasaulį iš kito žmogaus perspektyvos tuo pat metu stebint patiriamus išgyvenimus iš šalies.

Literatūra gundo įsijausti, žadina fantaziją ir mažina gyvenimo banalumą. Taip pat sukuria tam tikrą intymumo jausmą, nes personažus mes pažįstame geriau nei pačius save.

Išsilavinimo klausimas –  kodėl vaizdas negali perteikti išsilavinimo?

Tik raštas atlaisvina kalbą nuo konkrečios situacijos ir suteikia jai savarankiškumo bei nepriklausomybės nuo tiesiogiai pateikiamo konteksto (ką įkūnija vaizdai, tarkime, televizija). Būtent po šios transformacijos ir išlieka prasmė. Kalbėjimo perkeitimas į raštą leidžia suvokti prasmės kategoriją, o tam, kad prasmė būtų pilnai suvokta ir išreikšta, reikalingas gebėjimas vienalaikę vaizdų stimuliaciją paversti nuosekliu dėstymu. O tam reikia treniruotis skaitant. Žmonėms, įpratusiems naudotis tik vizualine komunikacija, tampa sunkiau susikoncentruoti į prasmės formavimosi procesus.

Išsiugdę skaitymo įprotį, įprantame dėstyti savo mintis pagal rašto principus, taigi geriau jas struktūrizuojame. Taip įgyjami ir tam tikri suvokimo įgūdžiai, leidžiantys paraleliai apžvelgti sakinio sandarą, minties logiką, justi skirtingų teksto tipų sandarą. Dėl to sekasi lengviau rašyti ir gebama žodinei minčių išraiškai suteikti rašytinių tekstų struktūrą.

Neskaitant knygų nukenčia žodinės komunikacijos stilius ir iškyla pavojus, kad mūsų patirtis bus menkiau vertinama, o patys būsime linkę interpretuoti kiekvieną kito asmens mėginimą suformuluoti ir deramai perteikti sudėtingesnę mintį kaip kėsinimąsi užgauti savo pačių savivertę. Tai gali nulemti ir tam tikrą atskirtį išsilavinusių žmonių apsuptyje. Ugdyti įprotį skaityti galima renkantis itin dominančias temas –  į tai žiūrėti kaip į mankštą, leidžiančią pasiekti ir palaikyti deramą sportinę dvasios formą.