35.172.230.21
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Monika Petkevičiūtė
Data
2024-03-20

„Pasišnekam“ – pokalbis su projekto pradininke Ieva Molyte

Autorius
Monika Petkevičiūtė
Data
2024-03-20

„Pasišnekam“ – pokalbis su projekto pradininke Ieva Molyte

Edukacijos apie lytiškumą projekto „Pasišnekam“ pradininkė Ieva Molytė dalinasi jautriomis jo atsiradimo akimirkomis ir savo mintimis, kodėl lytiškumo temos yra aktualios jaunimui.

Ieva, papasakok šiek tiek apie save.

Esu Vilniaus universiteto trečio kurso psichologijos studentė ir lytinio ugdymo entuziastė bei švietėja. Mano laisvalaikyje yra labai daug sporto ir domėjimosi fizine bei emocine sveikata.

Kaip gimė idėja pradėti būtent tokio pobūdžio projektą?

Nuo vaikystės mane domino įvairios knygutės susijusios su brendimu, labai atsakingai klausydavau visų biologijos pamokų apie reprodukciją ir panašiai. Kadangi mano šeimoje tokios žinios kaip, iš kur atsiranda vaikai ar klausimai apie moters ciklą nebuvo tabu, tai leido man nesivaržant tuo vis daugiau ir daugiau domėtis, kol supratau, kad tai mane veža. Nuo devyniolikos metų pradėjau dirbti lytinio ugdymo švietėja ir visada norėjau sukurti savo ne pelno siekiančią organizaciją, skirtą būtent lytiškumo ugdymo veikloms, nes Lietuvoje tai vis dar yra tabu ir žinių apie tai yra labai mažai. Taip ir pradėjau projektą „Pasišnekam“. Kol kas jis veikia tik socialiniuose tinkluose, bet žadame nemažai ir jau netrukus startuosime su edukuojančiomis viešomis diskusijomis.

Kokie šio projekto siekiai?

Šviesti visuomenę, naikinti gėdos jausmą, laužyti mitus, didinti informuotų paauglių kiekį. Mūsų tikslas yra prieiti prie jauno žmogaus, prie jo tėvų, dirbti su jaunimu kuo daugiau skirtingų vietų.

Papasakok daugiau apie šio projekto virtuvę. 

Iš pradžių man padėjo tik draugas, bet po truputį įsivažiuodama pasikviečiau ir labai gerą draugę, kuri yra dizainerė. Ji man padėjo ne tik vizualų sukūrime, bet ir palaikė emociškai. Dabar esame penkios ir visos turime skirtingas pareigas – skirtingas istorijas. Su jomis sutariame ne tik projekto klausimais, bet ir labai gerai asmeniškai.

Kuri darbo dalis tave labiausiai džiugina?

Asmeninės žinutės. Kai kurios jų būna iš senų draugų, kurie mane palaiko, bet labiausiai džiugina nepažįstamų sekėjų žinutės su įvairiausiais klausimais, kurių dauguma būna labai asmeniški. Jų atgalinis ryšys man padeda pereiti visus sunkumus, tad ši dalis turbūt ir yra mano mėgstamiausia.

Kaip manai kokią įtaką šis projektas padarys jauniesiems paaugliams ateityje?

Nežinau, kiek jį pavyks išplėsti, bet tikiuosi, kad bent dalis žmonių pramoks, kaip pasirūpinti savimi, kaip elgtis toksiškuose santykiuose ar pradėti mylėti save. Noriu, kad žmonės nustotų gėdytis kūno ir suprastų, kad genitalijos ar kiti lytiniai organai yra lygiai tokie patys, kaip ranka ar skrandis, o reprodukcinė sveikata, kaip ir emocinė, yra tokia pati svarbi, kaip kraujotakos, traumų ar virškinimo sistemos.

Ar galvojate plėstis už Lietuvos ribų?

Kol kas ne, juntame, kad ir čia yra ką veikti – noriu save atiduoti Lietuvai. Bet jau ir dabar po truputį pildosi kontaktai su dėstytojais ar seksologais iš užsienio, su kuriais galbūt ateityje galėsime bendradarbiauti.

Ar informacija labiau dedikuota vaikinams ar merginoms?

Nuo pat pradžių man buvo labai svarbu, kad informacijos būtų po lygiai tiek merginoms, tiek vaikinams, todėl visada laikausi šios taisyklės ir vis pagaunu save, jei pradedu žaisti į vienus vartus.

Koks buvo tavo pačios ryšys su lytiškumo ugdymu ir žiniomis, kai buvai ta maža mergaitė?

Kaip ir minėjau, visada turėjau savo šeimą, kurioje buvo sukurta saugi erdvė klausti, bet paauglystėje, kadangi turėjau problemų susijusių su lytiškumu – tame buvau viena. Paauglystė yra paauglystė, joje mes linkę užsidaryti. Tada net žinių neužteko, reikėjo saugaus palaikymo, kad manęs neteistų, o išklausytų ir nukreiptų gera linkme. Todėl dabar ir siekiu sukurti tokią erdvę, kurioje jaunimui galėčiau padėti pati ar bent jau nurodyti, kur galima kreiptis pagalbos.

Kaip manai ar tavo komandos narės ir tu pati galėtum dar išmokti kažką naujo?

Man atrodo mes kiekvieną dieną galime išmokti kažko naujo. Aš kasdien kurdama turinį sužinau kažkokių naujų įžvalgų. Nepamirškim, kad žinių bagažas gali būti pildomas ir vis atsinaujinančia medžiaga apie mokslinius tyrimus ar užsienio literatūra.

Ko palinkėtum savo komandai?

Stiprybės! Nes pripažinsiu, jog ne visada būna lengva dirbti. Linkiu nepamiršti, dėl ko mes tai darom ir atlaikyti visus sunkumus, su kuriais susiduriame.

Ko palinkėtum šio straipsnio skaitytojui?

Kiekvieną dieną sužinoti bent po vieną naują dalyką. Žinios įgalina. Linkiu nebijoti kalbėti, klausti patarimo ar šauktis pagalbos.