3.234.244.181
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
LINPRA | IdeaPrima
Data
2024-03-25

Norint į inžinerines specialybes pritraukti daugiau mokinių, ragina pradėti nuo pedagogų kompetencijų ugdymo

Autorius
LINPRA | IdeaPrima
Data
2024-03-25

Norint į inžinerines specialybes pritraukti daugiau mokinių, ragina pradėti nuo pedagogų kompetencijų ugdymo

Inžinerijos sektoriaus atstovai palankiai vertina vis dažniau girdimas kalbas apie būtinybę robotikos ir mechatronikos kursus įtraukti į formaliojo ugdymo programas, tačiau pastebi, jog įgyvendinimo etape kyla iššūkių. Švietimo įstaigose atsiranda daugiau vaikų inžinerinius įgūdžius galinčios lavinti įrangos, bet susiduriama su mokytojų kompetencijos stoka – gebančių kokybiškai dirbti su specialia įranga yra nedaug. Tad norint mokyti vaikus, reikėtų kartu ugdyti ir pedagogų kompetencijas.

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) vadovas Darius Lasionis teigia, kad gerųjų praktikų jau yra ir reikėtų jomis sekti. 2023-iųjų rudenį Kauno technologijų mokymų centre („Kautech“) duris atvėrė „Woodwinner Academy“, kur pradėti rengti specializuoti mokymai medienos pramonės specialistams, siekiantiems gilinti žinias ir įgūdžius medienos apdirbimo technologijų srityje. Mokymų poreikį padiktavo pažangi įranga, su kuria kasdien tenka dirbti baldų ir medienos specialistams. Tokią įrangą gauna ir specialistus ugdančios profesinės mokyklos, todėl į mokymus buvo įtraukti ir mokytojai tam, kad geriau perprastų subtilybes, nebijotų naujovių bei įgytas žinias perteiktų savo mokiniams.

Mokytojai įsitraukia į mokymosi procesą

D. Lasionis pabrėžia, kad nors šiuo konkrečiu atveju kalbama apie profesinių mokyklų moksleivius, tai galioja visiems – labai svarbu, kad prie inžinerinių mokslų kuo stipriau būtų prisiliesta dar mokyklos suole.

„Profesinėse mokyklose daugėja tam reikalingos įrangos, tačiau norint inžinerinius mokslus įtraukti į formalųjį ugdymą, automatizuota įranga turėtų atsirasti ir bendrojo ugdymo mokyklose. Tai reikštų, kad mokytis turėtų ne tik mokiniai, bet ir pedagogai. Gali nuskambėti keistai, tačiau tai yra visiškai normalu – aukštosios technologijos mokyklose būtų naujovė, o tik gerai su jomis susipažinęs mokytojas gali mokiniams paaiškinti veikimo principus, naudą ir pritaikomumą“, – komentuoja D. Lasionis.

Paklaustas, kaip „Kautech“ užtikrinama, kad mokymus baigę mokytojai, grįžę į ugdymo įstaigas, perteiktų įgytas žinias, įgūdžius mokiniams, įstaigos medienos apdirbimo skyriaus mokytojas Robertas Gustas tikina, jog įvertinti, ką išmoko mokymuose dalyvavę žmonės, padeda specialūs testai, o toliau jau viskas mokytojo rankose.

„Kai baigiamas mokymų kursas, jo dalyviai laiko testą, kurio rezultatai vertinami skaitine reikšme. Įvertinimas padeda suprasti, kokias sritis kurso klausytojas išmano geriausiai, o kur dar galbūt reikėtų pagilinti žinias. Tačiau, ar įgytos žinios bus gilinamos ir perduodamos toliau, tai yra paties mokytojo atsakomybė. Galime pasidžiaugti, kad mokytojai yra linkę ugdyti savo kompetencijas“, – pabrėžia jis.

Kelias į sėkmingą karjerą

Tai, jog inžineriniai įgūdžiai, tarp kurių yra ir robotika, itin pravartūs, rodo ir realūs įmonių pavyzdžiai – pažangiose gamybos įmonėse, kurios didina gamybą ir augina pardavimus, jau dabar didelė dalis procesų yra skaitmenizuoti, automatizuoti ar robotizuoti.

„Kautech“ mokytojas Robertas Gustas sako, kad robotikos pamokose dalyvaujantys mokiniai dažnai nustemba sužinoję apie šios specialybės galimybes.

„Pavyzdžiui, mūsų mokiniai mokomi medžiagų apdirbimo programų kūrimo, staklių valdymo principų, taip pat supažindinami su skirtingų medžiagų savybėmis. Visi mokiniai supranta, kad technologijos tobulėja ir niekada nebebus taip, kaip anksčiau, todėl itin vertina naujas žinias. Jie supranta, kad gebėjimas naudoti pažangias technologijas padės užsitikrinti geriau apmokamą darbo vietą“, – teigia mokytojas.

Pasak jo, į robotiką dažnai skeptiškiau žiūri tiksliųjų mokslų nemėgstantys moksleiviai ar studentai, tačiau paprastai tokį jų požiūrį lemia įvairūs įsišakniję stereotipai. Su tuo sutinka ir D. Lasionis: „Pramonės sektoriuje galima sutikti daug aukštos kvalifikacijos specialistų, kurie baigė skirtingų pakraipų meno, filologijos ar psichologijos studijas, tačiau sėkmingai kuria bei valdo aukštąsias technologijas. Kai kurie žmonės iš prigimties apdovanoti stipria logika ir gabumais tiksliesiems mokslams, net jeigu pastarieji jiems nepatinka“.

Pašnekovai pabrėžia, kad pažangios Vakarų valstybės investuoja į naujausių technologijų plėtrą ir skiria labai didelį dėmesį specialistų, gebančių jomis naudotis, ugdymui. „Technologijoms reikalingas žmogus, tad užsienyje pirmiausia stengiamasi ugdyti kompetentingus mokytojus, kad jie įgytų naujų žinių ir šviestų savo mokinius. O žinių poreikis, siekiant išlikti konkurencingais, matome, kad yra didelis“, – papildo R. Gustas.

Galimybių įgyti žinių ir įgūdžių yra

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos STEAM projektų vadovo doc. dr. Simono Šabanovo teigimu, nors atskiro robotikos ar mechatronikos dalyko ir nėra, bendrosiose ugdymo programose yra susijusiu temų – informatikos, fizikos ir net etikos pamokose, tad mokiniams yra sudarytos galimybės įgyti žinių ir lavinti įgūdžius.

„Tai įmanoma tiek per pamokas ar tiriamąją veiklą mokyklose, tiek popamokinėse veiklose. Penktus mokslo metus bendrojo ugdymo mokyklų mokiniams sudaromos galimybės mokytis pagal profesinio mokymo programų modulius, kuriuos jie pasirenka pagal savo interesus ar polinkius, planuodami tolesnį savo karjeros kelią. Taip pat stiprėja STEAM ugdymas. Išpopuliarėję robotikos būreliai veikia beveik visose savivaldybėse – švietimo registre užregistruotos net 58 su robotika susijusios programos. Tam, kad galėtume rikiuotis greta pažangiausių šalių, turime ugdyti ir stiprinti matematinius bei inžinerinius mokinių įgūdžius“, – sako doc. dr. S. Šabanovas.

Šiais mokslo metais vidurinio ugdymo programoje atsirado naujas pasirenkamas dalykas – inžinerinės technologijos. Per šias pamokas mokiniai patys atlieka įvairius tyrimus, sužino, kaip kuriami įvairūs instrumentai, įrengimai, technologijos, mokosi jas praktiškai pritaikyti ir pan.

Be to, prieinamos ir pamokos, vykstančios specializuotuose STEAM centruose, kuriuose mokiniai susipažįsta su mechatronikos, robotikos ir kitų tiksliųjų mokslų subtilybėmis. Nuo 2021 metų šalyje veikia 7 regioniniai atviros prieigos STEAM centrai. Kiekviename iš jų įrengtos biologijos-chemijos, fizikos-inžinerijos, robotikos-informacinių technologijų laboratorijos, taip pat po vieną specializuotą laboratoriją, atsižvelgiant į  regiono poreikius.

„Šiuose centruose mokiniai gali rengti savo brandos darbus, dalyvauti konkursuose, olimpiadose, susitikti su mokslininkais, verslininkais ar kitų profesijų žmonėmis. STEAM centruose žinias tobulinti gali ir mokytojai. Beje, šiais metais aktyvią veiklą pradės ir trys metodiniai centrai“, – naujienomis dalinasi doc. dr. S. Šabanovas.