Gyvename laikotarpiu, kai informacija mus pasiekia visur ir visada. Nesvarbu, ar renki grybus miške, ar stovi eilėje prie parduotuvės, dažniausiai gauni pranešimus į išmanųjį telefoną apie įvykius pasaulyje ir Lietuvoje. Laikotarpiu, kai net pačiame tyriausiame ir nekalčiausiame dalyke gali rasti melo bei šmeižto, privalai atsirinkti informaciją.

Internete matome įvairiausių antraščių, pranešimų ir įrašų, kurie dažnai patraukia akį ir tarsi kviečia jais tikėti, tačiau iš tiesų, tai nėra patikimų informacijos šaltinių duomenys. Organizacijos „Demaskuok.lt“ atstovas A. Kazlauskas viename iš interviu teigia, kad pagrindiniai dezinformacijos šaltiniai šiuo laikotarpiu yra „Facebook“ grupės, tokios kaip „Coronavirus Covid-19“, „Koronavirusas (COVID-19)“. Šiose grupėse tikri faktai yra stipriai „pagražinami“, todėl mums tai atrodo tiesa, nors iš tiesų, didžioji dalis ten esančios informacijos yra klaidinga, siekianti sukelti paniką visuomenėje ir įbauginti. Žmonės yra suklaidinami ir smunka pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis, medikais, valstybės tarnautojais ir žiniasklaida. Taip ir atsiranda visų matomi komentarai apie viruso aukas, jo išsigalvojimą ir pinigų plovimą koronaviruso sąskaita. Melagingas naujienas tyrinėjantis mokslų profesorius Stephanas Lewandowsky sako, kad dezinformacija dažniausiai veikia vidutinio ir vyresnio amžiaus žmones. Kodėl taip yra kiekvienas galime spręsti individualiai: išgyventas istorinis laikotarpis, nemokėjimas atsirinkti, perdėtas pasitikėjimas internetu. Jaunas žmogus dažniau sugeba nežvelgti į visą tai pro rožinius akinius ir suvokia internete esančius pavojus.

Socialiniai tinklai ne visada yra prikišti vien tik dezinformacijos. Ten galima rasti tikrus žmonių išgyvenimus, minčių pasidalijimus ir kitą naudingą informaciją. Kaip tarp didžiulio srauto naujienų atsirinkti, kas yra teisinga, o kas melas?  Svarbu nesidalinti informacija, nežinant ar ji yra teisinga. Savo „Facebook“ sienoje pasidalinę dezinformacija, mes tiesiog atveriame platesnius kelius jai plisti. Prieš pasidalinant įrašu ar nuotrauka reikėtų pasidomėti, kas slypi už tos informacijos ir kas yra viso to autorius. Jeigu jis nėra kompetentingas asmuo, tačiau dalijasi svarbiais ir paaiškinimo reikalaujančiais faktais, tai tikėtina, jog ši informacija yra sukurta siekiant įbauginti ir kurstyti nesantaiką visuomenėje. Svarbu atkreipti dėmesį, kaip yra argumentuojama ir pagrindžiama informacija. Jeigu argumentai yra silpni arba jų nėra išvis – nereikėtų tuo tikėti, o tuo labiau – dalintis. Sužinoję tam tikrą informaciją, neapsiribokime ties ja. Ieškokime kitų informacijos šaltinių, galbūt patikimesnių, tvirčiau įrodančių faktus. Jeigu įvyko kažkas svarbaus, ką mums reikėtų žinoti, tai patikimi šaltiniai tuo tikrai pasidalins. Įvykių, kuriuose yra įdėtos nuotraukos tikrumą galima patikrinti „Google Image“teikiamomis funkcijomis. Negalima tikėti ir dalintis įrašais apie Santaros klinikų rūsius, pilnus mirusių nuo COVID-19, kai oficialiai Lietuvoje yra patvirtintos 49 mirtys per ilgą laikotarpį.

Ką galime vadinti patikimais šaltiniais? Tai gali būti Lietuvos Respublikos vyriausybės informacija, kuri teikiama jų interneto tinklalapyje, spaudos konferencijose. Teisinga informacija gali būti skelbiama ir vietos laikraščiuose, naujienų portaluose, socialiniuose tinkluose, tačiau visą šią informaciją reikia tikrinti ir nepasitikėti tik vienu šaltiniu, nes jis nebūtinai yra teisingas. Labai svarbu nepamiršti jau įvardytų žingsnių kaip tikrinti informaciją ir nesidalinti dezinformacija, kuri, kaip teigia mokslininkai, prisideda prie prastesnės žmonių emocinės būsenos, kelia paniką ir nerimą, kurių šiuo laikotarpiu mums reikia mažiausiai.

Kiekvienas iš mūsų privalo pats atsirinkti gaunamą informaciją. Ji formuoja mūsų mąstymą, pasitikėjimą aplinkoje esančiais objektais, atlieka svarbų vaidmenį mūsų gyvenime. Vertėtų apie dezinformacijos sklidimą paaiškinti ir vyresniems už save, nes tik kartu mes galime padėti vieni kitiems susivokti, atsirinkti ir suprasti. Perskaitęs patikrink tris kartus, o tada pasidalink.