Šylantis klimatas, didėjantys sąvartynai, šiukšlėmis užteršti vandenynai ir nykstančios rūšys kelia didelę grėsmę mūsų visuomenės gerbūviui. Jaunimui tai yra ypač aktualios problemos, nes nuo to, kaip mes jas spręsime (arba ne) priklausys rytojus, kuriame mes gyvensime. Prie tokių pasaulinio masto bėdų sprendimo gali ir turėtų prisidėti kiekvienas. Vienas iš efektyviausių būdų yra gyventi nesukuriant jokių atliekų. Tokio gyvenimo būdo tikslas yra mažinti šiukšlių kiekį bei plastiko vartojimą. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo tobulumo viršūnė, kurios neįmanoma pasiekti, tačiau ar iš tiesų yra taip sunku, kaip atrodo?

Akivaizdu, kad gyvenimas be atliekų prasideda nuo pokyčių kasdienybėje. Norit sukurti kuo mažiau atliekų, pirmiausia reikėtų atsisakyti vienkartinių produktų:

• Vienkartinius rankšluosčius keisti medžiaginiais;
• Vietoj plastmasinių vandens buteliukų su savimi turėti gertuvę;
• Rasti laiko kavą išgerti namuose ar kavinėje iš keramikinio puodelio arba turėti „budintį“ daugkartinį puodelį;
• Visi žino, kokią žalą vandens gyvūnams padaro vandenyje atsidūrę plastmasiniai šiaudeliai, todėl juos vertėtų pakeisti daugkartiniu metaliniu šiaudeliu;
• Ekologiškiau yra naudotis ilgaamžiu medžiaginiu pirkinių maišeliu, negu prekes krauti į plastmasinį. Tokia pati taisyklė galioja ir biriems produktams.

Vienas iš būdų perdirbti atliekas ir, svarbiausia, atsikratyti šiukšlių, yra kompostavimas. Tai prižiūrimas natūralus procesas, kai organinės atliekos paverčiamos dirvožemiui bei augalams lengvai pasisavinamų maistinių medžiagų šaltiniu. Šiuo būdu galima perdirbti daugiau kaip 50% buitinių atliekų. Kompostuoti galima ne tik virtuvės ir sodo atliekas. Į komposto dėžę įkristi gali ir bambukinis dantų šepetėlis, pakeitęs plastmasinį, ir netgi seni susmulkinti medvilnės ar džinso drabužiai.

Paskutinis, bet pats lengviausias būdas, kaip sukurti kuo mažiau šiukšlių – pirkti atsakingai. Prieš perkant dar vieną batelių porą reikėtų apgalvoti, ar tai tikrai yra reikalinga prekė. Vartotojiškumo klausimą padeda išspręsti ir dėvėtų rūbų parduotuvės. Taip galima pirkti-parduodi nebenešiojamus drabužius, kurie toliau teiks naudą, o ne trūnys sąvartyne.

Yra žmonių, kurie į „zero waste“ gyvenimo būdą žvelgia ypač rimtai – sugeba per ilgą laiko tarpą sukurti tik tiek atliekų, kad jos telpa į mažą stiklainį. Lauren Singer yra viena tokių. „TEDx“ pokalbių metų mergina pasidalino savo patirtimi, kaip jai pavyko kardinaliai pakeisti savo gyvenimo būdą. Jos teigimu, toks gyvenimas yra puikiai subalansuotas tinginiams – ji pati taip negyventų, jeigu būtų sunku. Lauren pavyzdys yra sektinas, tačiau nevertėtų nuleisti rankų, jeigu nepavyksta pasiekti tokios tobulumo viršūnės. Kiekvienas žmogus, nesvarbu, ar jis yra tingus, ar darbštus, apsisprendžia, kiek pastangų tvaresnio gyvenimo link jis nori ir gali įdėti. Juk prisidėti prie planetos išsaugojimo galima ir paprastesnėmis priemonėmis, neprivaloma iš karto griebtis radikaliausių (ir dažnai gąsdinančių, bauginančių) variantų.

Gyventi „zero waste“ gyvenimo būdą yra iššūkis, reikalaujantis nemažai pokyčių gyvenime. Tačiau kiekvienas žingsnis atskirai nėra sunkus, žingsnis po žingsnio neįmanoma tampa įmanoma.

Visą Lauren istoriją ir patarimus gali išgirsti čia.

Daugiau informacijos apie „zero waste“ gali rasti čia.