Vasario 16-osios signataras ir laisvos Lietuvos kūrėjas – Mykolas Biržiška

1918 metais, vasario 16 d. Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės Aktą, atkuriantį nepriklausomą Lietuvos valstybę. Minėdami Vasario 16-ąją, prisimename ne tik patį Aktą, bet ir žmones, kurie jį pasirašė. Vienas iš jų buvo Mykolas Biržiška – mokytojas, kultūros puoselėtojas, žmogus, tikėjęs laisvos ir išsilavinusios Lietuvos idėja.

Šio visuomenininko, literatūros istoriko ir švietėjo gyvenimo kelias prasidėjo Viekšniuose, tęsėsi Šiauliuose, Maskvoje, Vilniuje, Kaune, vėl Vilniuje, o galiausiai – tolimajame Los Andžele.

Jam teko augti lenkiškoje carinės Rusijos aplinkoje, kur „litvomanija“ buvo niekinama, o lietuvių kalba ir tautiškumas laikyti menkaverčiais. Tuo metu nepriklausoma Lietuva daugeliui atrodė tik romantiška, beveik neįgyvendinama svajonė – savotiška utopija. Tačiau Biržiškai ši svajonė tapo gyvenimo tikslu. Studijuodamas Maskvoje, jis aktyviai įsitraukė į lietuvių studentų veiklą, skleidė tautinio atgimimo idėjas, domėjosi lietuvių literatūra ir istorija. Jis subrendo kaip nuoseklus kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, ne tik politine, bet ir kultūrine prasme.

1905 m. Mykolas Biržiška tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Tais pačiais metais jis dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime – reikšmingame lietuvių tautos politiniame suvažiavime, kuriame pirmą kartą taip aiškiai išreikštas siekis turėti savarankišką Lietuvą. XX a. pradžioje Biržiška aktyviai dirbo lietuviškoje spaudoje. Jis aktyviai dalyvavo draugijų „Rūta“, „Darna“, „Varpas“ veikloje, nuo 1908 m. buvo Lietuvių mokslo draugijos narys, vėliau – jos vicepirmininkas.

Pirmojo pasaulinio karo metais jis tapo vienu iš Lietuvių draugijos agronomijos ir teisių pagalbai teikti steigėjų, o šiai susijungus su Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti – vykdomojo komiteto nariu. Kartu su bendraminčiais parengė raštą JAV prezidentui Woodrow Wilsonui dėl lietuvių tautos teisės turėti nepriklausomą valstybę.

1917 m. Vilniaus konferencijoje Mykolas Biržiška buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą. Būtent ši institucija 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Biržiškos parašas šiame dokumente – tai ne atsitiktinumas, o nuoseklaus ir ilgamečio darbo rezultatas.

Taigi, minėdami Vasario 16-ąją, prisimename, kad nepriklausomybė buvo pasiekta žmonių, kurie ne tik svajojo apie laisvę, bet ir kasdien dirbo dėl jos. Mykolo Biržiškos gyvenimas – tai nuoseklios tarnystės Lietuvai pavyzdys.

Šaltiniai:

• Bagdonas, Vytenis. Mykolas Biržiška. Signatarų genealogijos: 1918 m. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Kaunas

• Prieiga per internetą: https://biblioteka.lka.lt/data/Signatarai/Birziska-2.htm

• Prieiga per internetą: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35532&p_k=1&p_t=168611