Vis dažniau girdime, kaip intensyvios sausros, karščio bangos, staigus kritulių kiekio pasikeitimas, tirpstantys ledynai, o kartu ir šiltėjantys vandenys griauna ne tik gyvūnų, bet ir žmonių gyvenamąsias vietas. Geologinėje Žemės istorijoje klimato kaita buvo natūralus procesas, tačiau per pastaruosius 200 metų tai pasikeitė ir pagrindinė klimato atšilimo priežastis šiuo metu yra žmonių veikla. Vien Lietuvoje kasdien į sąvartynus išvežama apie 3 mln. tonų mišrių atliekų. Siekiant sumažinti atliekų kiekį buvo sukurta zero waste(lt. nulio atliekų) filosofija, kurios tikslas – kuo mažiau atliekų išleisti į sąvartyną. Jos įkūrėja Bea Jonson siūlo vadovautis penkiais principais – atsisakyti, mažinti poreikius, naudoti dar kartą, rūšiuoti ir kompostuoti. Šiandien svarbiausia žengti pirmąjį žingsnį – atsisakyti mums nebūtinų, tačiau gamtai žalingų dalykų arba juos pakeisti draugiškais aplinkai.

Kaip prisidėti galime kiekvienas?

Vandenį gerti iš daugkartinio naudojimo gertuvės. 

Plastikiniai gėrimų buteliukai yra gaminami iš naftos produkto, kuriam išgauti bei transportuoti reikalingi didžiuliai kiekiai kuro, o buteliukų gamybai sunaudojama didelis kiekis gėlo vandens. Iš visame pasaulyje pagamintų plastikinių buteliukų dauguma nėra perdirbami. Gerdami vandenį iš čiaupo ne tik prisidedame prie žemės resursų išsaugojimo, bet ir saugome savo sveikatą – galime būti tikri, kad vanduo nėra užkrėstas mikroplastiku.

Kavą gerti vietoje arba išsinešti termo puodelyje. 

Vienkartiniai kavos puodeliai gaminami iš 95 proc. popieriaus ir 5 proc. plastiko. Dėl plastiko sluoksnio jie negali būti perdirbti kartu su kitomis popieriaus atliekomis.

Parduotuvėje plastikinį maišelį pakeisti daugkartiniu, o pirkinių maišą – krepšiu ar medžiaginiu maišu.

Plastikiniai maišeliai ypač kenkia vandens gyvūnams – jo suvalgę jūros gyventojai apsinuodija cheminėmis medžiagomis, kurios naudojamos plastikinių maišelių gamybai, kenčia sunkius sveikatos sutrikimus, tai labai dažna jūros vėžlių mirties priežastis. Gulėdami sąvartynuose ar plūduriuodami vandenyje plastikiniai maišeliai skyla į vis mažesnius plastiko gabalėlius ir taip teršia aplinką.

Produktus pirkti be pakuočių arba rinktis lengviau perdirbamas.

Plastikinės pakuotės, kaip ir plastikiniai maišeliai, gali irti net iki 1000 metų. Parduotuvėse vis dažniau galima rasti nesupakuotų produktų ar lengviau suyrančių įpakavimų, pagamintų iš popieriaus ar kartono. Nesupakuotų vaisių, daržovių ir kitų šviežių produktų dažnai galima įsigyti ir turguje.

Vengti produktų su palmių aliejumi.

Norėdami sukurti palmių aliejaus plantacijas, augintojai iškerta medžius atogrąžų miškuose, o tai daro didelę įtaką klimato pokyčiams – iškirtus miškus, į atmosferą išleidžiama anglis, kuri prisideda prie klimato atšilimo. Atogrąžų miškai taip pat yra gyvūnų namai, čia gyvenantys orangutangai jų netenka, kai didžiuliai plotai medžių iškertami palmių aliejui pagaminti.

Atsisakyti mėsos ar sumažinti jos vartojimą.

Gyvulių girdymui, maisto išauginimui ir fermų prižiūrėjimui sunaudojami didžiuliai kiekiai vandens, o gyvulininkystė pasauliniu mastu sukuria daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei viso pasaulio automobiliai, sunkvežimiai ir lėktuvai. Jei kiekvienas žmogus sumažintų mėsos vartojimą perpus, turėtų sumažėti mėsos paklausa, fermose būtų auginama mažiau gyvulių, o tuo pačiu sumažėtų ir tarša.

Šampūną, dušo žėlę ir kitas higienos priemones pirkti ne plastikinėse pakuotėse arba pasigaminti namuose.

Higienos priemones ypač dažnai galima rasti supakuotas į plastiką, jos kenkia ne tik aplinkai, bet dažnai sudėtyje turi cheminių ingredientų, kurie patekę per mūsų odą veikia visą organizmą. Svarbu ieškoti aplinkai draugiškų sprendimų – skystą šampūną ir kondicionierių galima pakeisti ekologišku kietuoju, muilą iš smulkių gamintojų galima pirkti be pakuočių, o dantų pastą pasigaminti namuose.

Vienkartinius šiaudelius iškeisti į metalinį, bambukinį ar kitą daugkartinį šiaudelį.

Daugelis vienkartinių šiaudelių negali būti perdirbti ir savo trumpą gyvenimą pabaigia bendrų atliekų konteineryje, vėliau patenka į sąvartyną arba, blogiausiu atveju, į vandens telkinius. Vandens gyvūnai šiaudelius sumaišo su maistu ir įstrigę skrandyje ar kvėpavimo takuose šiaudeliai tampa dažna jų mirties priežastimi.

Plastikinį dantų šepetėlį pakeisti bambukiniu. 

Kiekvienais metais pasaulyje parduodama maždaug 3,5 milijardo dantų šepetėlių ir visi jie atsidūrę sąvartynuose teršia mūsų aplinką. Bambukinis, kitaip nei įprastas dantų šepetėlis, yra perdirbamas, o jo rankenėlė kompostuojama.

Vengti greitosios mados.

Greitosios mados parduotuvėse parduodami drabužiai gaminami iš daug vandens sunaudojančios medvilnės. Juos siuva trečiojo pasaulio šalių gyventojai, dirbantys labai prastomis darbo sąlygomis ir uždirbantys mažai. Tokie drabužiai susidėvi greitai, tad vis reikia pirkti naujus, o sudėvėti drabužiai atsidūręs sąvartyne gali teršti aplinką cheminėmis medžiagomis, esančiomis drabužio dažuose. Aplinką tausoti galime drabužius pirkdami dėvėtų drabužių ar tvarių prekinių ženklų parduotuvėse.

Kai būsime atsisakę vienkartinio naudojimo maišelių, plastikinių dantų šepetėlių, sausainių su palmių aliejumi ir kitų mums nebūtinų dalykų, galima bus siekti kito principo – mažinti poreikius. Iš karto laikytis visų gyvenimo be atliekų principų nėra būtina, svarbiausia judėti pirmyn ir savo pavyzdžiu užkrėsti kitus. Jei kiekvieną dieną žengsime po vieną žingsnį tvaresnio gyvenimo link, galbūt vieną dieną gyvensime pasaulyje, kuriame nereikės jaudintis dėl pagrindinių mūsų resursų išsaugojimo.