Jaunimo amžiaus ribos keitimas nuo 11 metų

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Jaunimo reikalų agentūra (JRA) parengė ir planuoja Vyriausybei teikti nutarimo projektą dėl Jaunimo politikos pagrindų įstatymo pakeitimo.

Rengiant įstatymo pakeitimus buvo sudaryta darbo grupė, kuri reguliariai rinkosi, analizavo esamą jaunimo politikos reguliavimą ir teikė siūlymus dėl jo tobulinimo. Darbo grupei vadovavo JRA atstovai. Joje dalyvavo SADM, JRA, Nacionalinės jaunimo reikalų koordinatorių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos ir Lietuvos atvirųjų jaunimo centrų asociacijos atstovai.

Vienas iš pagrindinių darbo grupės pasiūlymų, dėl kurių buvo sutarta vienbalsiai, – jaunimo amžiaus ribą pakeisti iš 14–29 metų į 11–29 metų.

Kas keistųsi?

Siūloma Jaunimo politikos pagrindų įstatyme nustatyti, kad jaunimo amžius prasideda nuo 11 metų. Tai suteiktų aiškų teisinį pagrindą jaunimo politikos priemones ir paslaugas teikti ir 11–13 metų amžiaus grupei.

Svarbu: 11–13 metų vaikai dėl to nenustotų būti vaikais.

Jiems ir toliau būtų taikomos visos vaiko teisių apsaugos garantijos. Jaunimo amžiaus ribos pakeitimas taip pat nekeistų balsavimo teisės, civilinės ar baudžiamosios atsakomybės, sutikimo seksualiniams santykiams amžiaus ar kitų teisių ir pareigų, nustatytų kituose teisės aktuose.

Kodėl tai reikalinga?

Paauglystė prasideda anksčiau nei šiandien prasideda jaunimo politika. Pasaulio sveikatos organizacija paauglystę apibrėžia kaip 10–19 metų amžiaus laikotarpį. Būtent ankstyvojoje paauglystėje sparčiai keičiasi jauno žmogaus socialinis ir emocinis gyvenimas, stiprėja bendraamžių įtaka, formuojasi tapatybė ir savarankiškumas. Šiuo laikotarpiu jau gali ryškėti pagalbos ir palydėjimo poreikis, tačiau jaunas žmogus dar nepatenka į jaunimo politikos lauką.

Tuo metu jaunas žmogus susiduria su naujais iššūkiais, tačiau gebėjimai juos atpažinti ir su jais susidoroti dar tik formuojasi. Todėl pagalbą ir prevenciją svarbu suteikti kuo anksčiau – dar iki problemoms įsisenėjant.

Šiuo metu jaunimo politikos priemonės sistemiškai orientuotos į 14–29 metų amžiaus žmones. Tai reiškia, kad svarbus prevencijos ir ankstyvosios pagalbos laikotarpis – 5–8 klasės – iš esmės lieka už jaunimo politikos ribų.

Tuo tarpu praktikoje jaunimo darbuotojai jau dabar susiduria su 11–13 metų vaikais, kurie ateina į atvirus jaunimo centrus ieškodami saugios aplinkos, veiklos, palaikymo ar suaugusio žmogaus, kuriuo galėtų pasitikėti.

Jaunimo amžiaus ribos pakeitimas leistų šią pagalbą teikti anksčiau ir nuosekliau. 11–13 metų vaikams būtų galima taikyti amžių atitinkančias jaunimo politikos priemones: atvirąjį darbą su jaunimu, darbą su jaunimu mokyklose, gatvėje ir mobilųjį darbą su jaunimu, informavimą ir konsultavimą, įtraukimą į pozityvias veiklas, savanorystę, emocinės gerovės stiprinimą ir palydėjimą.

Tai nėra naujos sistemos kūrimas

Praktika jau dabar rodo, kad poreikis dirbti su jaunesniais paaugliais egzistuoja. Dalis jaunimo darbuotojų su jaunesniais nei 14 metų vaikais susiduria atviruose jaunimo centruose ir erdvėse, mobiliajame darbe su jaunimu ir darbe su jaunimu gatvėje, kur amžius ne visada formaliai tikrinamas.

Be to, didelės Lietuvos jaunimo organizacijos – Lietuvos skautija, Maltiečiai, Jaunieji šauliai ir Jaunųjų ateitininkų sąjunga – jau dabar į savo veiklas įtraukia 11–13 metų vaikus.

Todėl siūlomu pakeitimu siekiama ne sukurti naują veiklos sritį, o teise ir finansavimo galimybėmis geriau atliepti tai, kas jau vyksta praktikoje.

Kodėl pasirinkta 11 metų riba?

11 metų – tai amžius, kai:

• vaikai patenka į PSO apibrėžiamą paauglystės laikotarpį;
• dauguma vaikų pereina į pagrindinio ugdymo etapą ir susiduria su nauja aplinka bei naujais iššūkiais;
• stiprėja bendraamžių įtaka, savarankiškumo poreikis ir tapatybės paieškos;
• dalis 11-13 metų vaikų jau dabar kreipiasi į jaunimo centrus ir jaunimo darbuotojus.

Tai tinkamas laikas ne laukti, kol atsiras rimtų problemų, o pradėti stiprinti jauno žmogaus atsparumą, savarankiškumą ir gebėjimą dalyvauti bendruomenėje.

Ką šis pokytis reikštų praktiškai?

• 11–13 metų vaikai galėtų anksčiau naudotis jaunimo politikos priemonėmis.
• Atsirastų daugiau galimybių ankstyvai prevencijai ir emocinės gerovės stiprinimui.
• Jaunimo darbuotojai galėtų aiškiau ir nuosekliau dirbti su jaunesniais paaugliais.
• Būtų stiprinamas bendradarbiavimas tarp jaunimo, švietimo ir vaikų politikos, o ne kuriama atskira sistema.
• Jaunimo politika galėtų pasiekti jaunuolį tuo metu, kai pagalbos ir palydėjimo poreikis pradeda didėti, tačiau dar nėra per vėlu suteikti reikalingą pagalbą.

Platus suinteresuotųjų šalių palaikymas iniciatyvai

Jaunimo amžiaus ribos keitimas yra rezultatas darbo grupės, kurioje dalyvavo skirtingos jaunimo politikos organizacijos ir institucijos, darbo. Dėl šio pakeitimo darbo grupėje buvo sutarta vienbalsiai.

Raštišką palaikymą siūlomam pakeitimui taip pat išreiškė Sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos ateitininkų federacija ir Lietuvos skautija.

Pagrindinė žinutė

Jaunimo amžiaus ribos pakeitimas nereiškia, kad 11-metis tampa suaugusiu ar nustoja būti vaiku. Tai reiškia, kad jaunimo politika gali pradėti veikti anksčiau – tada, kai jaunas žmogus pradeda susidurti su paauglystės iššūkiais ir kai ankstyva pagalba gali turėti didžiausią poveikį.

Informaciją parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kartu su Jaunimo reikalų agentūra (JRA)