Mes dažnai svajojame, dažnai planuojame, bet kartais kažko pritrūksta, kad galėtume pradėti veikti. Galbūt pritrūksta drąsos, galbūt valios, o galbūt motyvacijos? Tačiau tai ne apie šio interviu pašnekovą. Jau visai netrukus Andrius Matulis vykdydamas „Choose Klaipėda: The HERO inside“ iniciatyvą, išplauks baidare į 3,5 tūkst. km kelionę nuo Šiaurės iki pat Juodosios jūros. Tikriausiai skamba neįtikėtinai? Šiame interviu Andrius atsakė į visus dominančius klausimus ir net papasakojo apie aistruolių paiešką projektui „5+1“.

Jūsų žygdarbiai ir motyvacija yra tikras pavyzdys jaunajai kartai. Trumpai papasakokite apie save.

Esu klaipėdietis, jau 10 metų gyvenu Klaipėdoje. Baigiau medienos studijas, esu inžinierius, turiu visokių užmojų, tikslų ir svajonių. Klaipėdoje buvau įkūręs virvės traukimo komandą, su kuria organizuodavome varžybas, dalyvavome net pasaulio čempionate. Mano galvoje niekada netrūko minčių skirtingoms idėjoms, bet jos būdavo tik galvoje ir svajonėse. Vieną dieną tiesiog šovė į galvą, kad visgi reikia kažką pradėti daryti, judėti.

Papasakokite plačiau apie savo komandą „The HERO inside“ ir savo artėjančią 3000 km kelionę baidare nuo Šiaurės iki Juodosios jūros.

Tai prasidėjo, kai pats sau pasakiau, kad užteks svajoti ir laikas pradėti daryti. Projektas prasidėjo 2018 metais, kai atsisėdau į baidarę (tarp kitko 3 arba 4 kartą savo gyvenime) ir nusprendžiau, kad plauksiu nuo Latvijos sienos iki Baltijos jūros. Susiradau ilgiausią nepertraukiamą vidaus vandenų maršrutą Lietuvoje, kuris sudarė apie 700 kilometrų. Taigi įsėdau į baidarę su savo mažu šuniuku Dori ir kartu mes plaukėme tuos 700 kilometrų, o kad tai nebūtų tik plaukimas, sugalvojau, kad turėčiau kiekvieną savo kilometrą parduoti už vieną eurą. Tuo metu buvo organizuojama jaunimo krepšinio stovykla, orientuota į socialinę atskirtį (pusė vaikų patys mokėjo už stovyklą, o kitai daliai organizatoriai rinko lėšas, kad jie nemokėtų, bet galėtų mokytis iš profesionalų ir gauti žinių, patirties krepšinyje). Plaukdamas surinkau 1000 eurų ir 4 berniukai sudalyvavo toje stovykloje už surinktas lėšas. Kai parplaukiau, pasitiko žmona, tėvai, draugai, klausinėdami kaip kelionė ir natūraliai gimė klausimas  – „O kas toliau?“. Žiūrėjome, koks maršrutas galėtų būti Europoje ir atradome Dunojų, tačiau jis pasirodė per trumpas ir tada pradėjau ieškoti, koks gi yra ilgiausias ir nepertraukiamas vidaus vandenų maršrutas Europoje. Galutinai atsirado senai nutiestas kelias nuo Šiaurės jūros iki Juodosios jūros. Štai taip užgimė projektas „The HERO inside“.

Kai plaukiau netoli Klaipėdos, nakvojau vienoje stovykloje, mane pasitiko mažas berniukas Gedas, su kuriuo mes labai susidraugavome. Ant jo marškinių buvo parašyta „The HERO inside“, kas mane labai sužavėjo, net šiurpai nukratė. Taip gimė pavadinimas. Praeitais metais Klaipėdoje pamačiau, kad „Choose Klaipėda“ yra atsakinga už Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės 2021 – veiklų įgyvendinimą. Nedelsdamas parašiau administracijai, kad aš noriu pasiimti Klaipėdos vėliavą ir plukdyti ją per 10 Europos valstybių, kad visi pamatytų jog Klaipėdoje yra jaunimo, kuris juda ir kuris galbūt galėtų motyvuoti, su sąlyga, kad jie man padės įsteigti fondą. Atsirado grupelė žmonių – mūsų organizacija (mūsų yra jau apie 10 žmonių). Mes ieškome rėmėjų, kuriame tinklapį, braižome žemėlapį, viešiname ir panašiai. Būdamas vienas iš narių, aš prisidėsiu plaukdamas ir tam, kad tai nebūtų tik vėliavos plukdymas ir asmeninis iššūkis, sugalvojome įsteigti fondą „5+1“. Taigi, mes norime surasti 6 jaunuolius, kurie dega didžiule aistra daryti savo gyvenime kažkokius dalykus (ką jie bedarytų yra nesvarbu).  Mes išskyrėme 5 sritis, kuriose galės kandidatuoti jaunuoliai. Plaukimo metu mes surinksime lėšas į fondą parduodami kilometrus. Labai viliuosi, kad rezultatas bus geresnis, negu buvo prieš 2 metus, tada sukaupsime solidžią sumą ir galėsime pasidalinti su tais, kuriems reikia pagalbos, bet kurie jos neieško arba ieško labai kukliai.

Kas labiausiai jaudina prieš artėjančią kelionę?

Aš apie tai dar nebuvau susimąstęs, kol viena komandos narė neparašė straipsnio, kuris skelbė, kad liko mažiau negu 5 mėnesiai. Turbūt labiausiai jaudina nežinomybė pirmam mėnesiui, nes kelionė užtruks 5 mėnesius, o pirmas kelionės mėnuo bus prieš srovę ir tai bus 1100 kilometrų. Tai bus nemažas iššūkis fiziškai ir psichologiškai. Taip pat noras susitikti su lietuvių bendruomenėmis, noras pabendrauti su tais aistruoliais, kuriuos mes surasime. Tas labai žavi ir labai jaudina. Labai to laukiu!

Jums teko patirti begalybę iššūkių. Koks yra jūsų gyvenimo didžiausias iššūkis?

Aš nežinau ar man teko labai daug ko patirti. Nežinau ar tai pavadinsiu didžiausiu iššūkiu, bet didžiausias galbūt atradimas, tai, kas man labai patiko, ką aš pastebėjau ir kas mane labai sužavėjo to pačio plaukimo metu. Taigi buvo toks momentas, kai antrą plaukimo dieną apsivertė baidarė, aš joje nebuvau, bet turėjau ją perkelti per nuvirtusius medžius. Kadangi buvo antra diena, turėjau labai daug sunkaus maisto, o visa baidarė prisisėmė vandens. Upė buvo laukinė, kur negalėjau normaliai atsistoti ant dugno, ten buvo tiesiog dumblas, kraštai buvo apaugę dilgėlėmis, buvo labai statūs. Kai ji apvirto, buvo tas momentas, kai aš nežinojau, ką daryti, nes buvo tikrai pats nemaloniausias įvykis ir aš supratau, kad nieko negaliu padaryti. Baidarę tempiau po vandeniu, kol galiausiai radau vietą, kur aš galiu ją ištraukti, išpilti vandenį. Tas momentas, kai buvau vidury nieko ir negalėjau paprašyti jokios pagalbos buvo gan didelis iššūkis.

Jauni žmones dažnai bijo naujų iššūkių, trūksta pasitikėjimo savimi. Kaip savyje atrasti herojų, jeigu esi nepasitikintis savimi žmogus?

Labai geras klausimas. Geras pavyzdys – vaikiška pasaka, kurią neseniai girdėjau. Manau ji puikiai iliustruoja atsakymą į šį klausimą. Drambliukas sugalvojo nusimegzti sau megztinį, o kiti tai komentavo. Vienas sakė, kad tas megztinis, kurį jis sau nusimegs, bus per trumpas, kitas sakė, kad iš per plonų siūlų, trečias sakė, kad drambliukas per storas ir netilps, o dar kitas sakė, kad jis išsiteps. Galiausiai drambliukas nusimezgė maišą ir neturėjo megztinio. Čia turbūt ir būtų pavyzdys, kad nereikia klausyti aplinkinių ir reiki pasitikėti savimi. Kitas dalykas – tiesiog žengti pirmą žingsnelį, kuris tave privers judėti toliau ir suteiks motyvacijos ir pasitikėjimo. Neimti pavyzdžio iš drambliuko!

Savanorystė – kelias į savęs pažinimą. Jūs skatinate savanoriauti jaunus žmones ir taip pat pats savanoriaujate. Kokia, jūsų nuomone, yra savanorystės įtaka jaunimo socializacijai? Kodėl savanoriauti jaunam žmogui yra taip svarbu?

Savanoriavimas, mano manymu, yra labai geras dalykas dėl to, kad tai yra realios sąlygos, realus gyvenimas su realia atsakomybe, tačiau visgi tai yra žaidimas, kuriuo metu tu gali pasitikrinti savo žinias, savo gebėjimus, atrasti naujus įgūdžius, susipažinti su naujais žmonėmis. Žaidimas, kurį tu žaidi, bet atsakomybės yra tikros.

Gavote nominaciją „Metų aktyviausias klaipėdietis“. Kokia gi yra Jūsų nesibaigiančios motyvacijos ir neišsenkančios energijos paslaptis?

Manęs kartais klausia „Koks yra tavo hobis?“. Turiu vienintelį hobį – mylėti gyvenimą. Turbūt tos pačios motyvacijos ir energijos užtaisas ir yra meilė gyvenimui. Neturiu kažkokių išskirtinių receptų arba pasiūlymų, tik rekomendacijų. Sugalvoji kažką ir keliesi ryte išbandyti, smalsauti ir paragauti to, ko esi prisigalvojęs.

Valia – svarbus dalykas kiekvieno žmogaus gyvenime, tačiau jos dažnai pritrūksta. Patarkite, kaip ugdyti tą valią?

Galėčiau laisvai patarti, jeigu būčiau išsiugdęs ir turėčiau ją. Kiekvienam turbūt pritrūksta kažkuriuo metu valios, motyvacijos, ar kad ir kaip tai pavadinti, bet pagrindinis dalykas mano galvoje tai yra sugalvoti tai, ką nori daryti, užplieksti tikslą, žengti tą pirmą žingsnelį ir kiekvieną nesėkmę, kiekvieną įvykį, kuris sukelia tau sunkumus arba iššūkius priimti tiesiog kaip dar vieną pamoką, kaip daryti nereikia. Aš labai dažnai tuo vadovaujuosi. Jeigu tu eini keliu, paslysti ir pagriūni tai reiškia, kad šitas kelias yra slidus, bet nereiškia, kad tu nebegali eiti toliau. Viską galima susieti su tuo pačiu drambliuku. Sugalvoji, kad tau reikia megztinio ir nueini nusipirkti siūlų. Tu žinai, ko tu nori, tu padarei pirmą žingsnį nusipirkdamas siūlus ir, net jeigu megztinis suplyšo arba siūlas nutrūko, tai nereiškia, kad tu to megztinio nebenori. Tu jo vis tiek nori, tiesiog tau reikia arba įsigyti stipresnį siūlą arba surišti nutrūkusi siūlą. Reikia atrasti galimybę kaip tai padaryti, o ne priežastį, kodėl tu nebenori to daryti.

Kaip manote, nuo ko prasideda žmogaus savirealizaciją? Kas ją skatina?

Mane labai žavi tie žmonės, kurie vos tik gimę žino, ką jie nori daryti ir kur save realizuoti, bet tokių yra mažuma. Pavyzdžiui, lygiai taip pat ir aš esu tarp tos daugumos, kurie nežino, ką norėtų veikti. Mano principas yra toks: susipažinti su kuo daugiau skirtingų sričių specialistų, atrasti kuo daugiau žmonių, kurie daro skirtingus dalykus, pasigilinti, paklausinėti  ir surasti tai, kas žavi ir tai, kas užkabintų. Būtina viską pabandyti.

Jeigu dabar turėtumėte galimybę grįžti į praeitį ir duoti patarimą sau paaugliui, koks tai būtų patarimas?

Patarčiau daugiau judėti, daugiau smalsauti ir būti pirmoje vietoje, kuris užduoda klausimus!

Dėkojame Audriui Matuliui už atsakymus ir įdomų pokalbį! Daugiau apie projektą ir galimybę tapti vienu iš aistruoliu galima surasti „The HERO Inside“ Facebook puslapyje. Kviečiame visus palaikyti komandą ir paspausti „patinka“!