Ar žinojai, kad BĖGIMAS, kaip mūsų TEISĖ, egzistuoja vos tik vieną amžių? Skamba keistai, ar ne? XX amžiaus pradžioje bėgikai sulaukdavo daug keistų žvilgsnių ar net policijos. Praeiviai mėtydavo į juos šiukšles, akmenis ir viską, kas tik pakliūdavo po ranka. Sportininkus tai privertė slėptis grioviuose pravažiuojant mašinoms arba bėgioti naktimis.

Žinoma, vyrų ir moterų teisės skyrėsi. Ilgą laiką didžiausia galima bėgimo distancija moterims buvo vos 800 metrų! Visi gydytojai sakė, jog, jei moteris bandys nubėgti daugiau, ji gali mirti, nes jos kūnas tam nesutvertas. Buvo ir daugiau įvairiausių mitų: jei moteris bėgs, jos krūtinė apžels plaukais, nebeveiks reprodukciniai organai, ji taps kažkuo, kuo moteriai nelemta tapti… Taigi, apie ilgos distancijos bėgimą nebuvo nė kalbos.

XX amžius buvo feminizmo bangų pradžia,  ir spėk ką? Moteris vardu Katrina Switer  nusprendė sudalyvauti Bostono maratone (42 kilometrai). Katrina į maratoną užsiregistravo kaip K.V. Switzer, tad buvo palaikyta vyru ir taip 1967 metais tapo pirmąja moterimi, oficialiai startavusia maratone. Bet ramiai jame ji bėgo neilgai… Maratonui net neįpusėjus, iš žurnalistų autobusiuko iššoko vienas iš pagrindinių maratono organizatorių (Jockas Semple). Jis pagriebė bėgančią Katriną ir pradėjo ant jos šaukti: „Atiduok numerį ir dink iš mano maratono!“. Bėgikę apgynė jos vaikinas. Po šio incidento  Katrina lyg niekur nieko nubėgo tolyn ir baigė maratoną. Deja, ji buvo diskvalifikuota, o vėliau ir pašalinta  iš sporto federacijos. Tai jos karjerai reiškė galą.

1972 m. Šešioms moterims buvo leista bėgti New York maratone su sąlyga, jog jos pradės bėgti 10 min. anksčiau nei vyrai. Po šūvio protestuojančios bėgikės atsisėdo ant žemės ir laukė 10 min. iki vyrų starto.

Moterų maratono rungtis į olimpines žaidynes buvo įtrauka tik 1984 metais. Tai, kad moterims dažnai tenka kovoti už savo teises, nieko nešokiruoja ir tapo įprasta, ir tai yra gan liūdna, bet, vis dėlto, mes laimėjome. Dabar visi turi teisę bėgti. Aš siūlau ja naudotis.

Kaip pradėti bėgioti? 

Daug kas sako, jog bėgimui reikia motyvacijos, bet aš manau, kad tai netiesa. Motyvacija yra vienkartinis susitarimas, ji ateina ir išeina, kada tik nori. Jei nori pradėti bėgioti, tau reikia  paversti tai įpročiu. Moksliškai įrodyta, jog įprotis atsiranda per 21 dieną, tad jei 21 dieną kiekvieną rytą bėgiosi, 22-ąją jausiesi keistai nebėgiodamas. Žinoma, sunku prisiversti bėgti kiekvieną dieną, be to, ne visi turi tam laiko, tačiau kai nori, viskas įmanoma. Kada bėgsi, priklauso nuo tavęs.

Surask, kas tinka tau. Pabandyk bėgti rytais, vakarais, pavalgęs, tuščiu skrandžiu, su muzika, be jos, vienas ar su draugais. Kiekvienam tinka vis kas kita, tad kas geriau tau?

Kvėpavimas svarbu. Daugelis šaltinių pataria bėgti be muzikos ir susikoncentruoti į savo kvėpavimą.  Patariama bėgti įkvepiant pro nosį ir iškvepiant pro burną kas tris žingsnius (įkvėpimas, trys žingsniai, iškvėpimas, trys žingsniai ir t.t.)

Tavęs niekas neveja, niekas neskaičiuoja tavo kilometrų, tad ir nesikankink. Nespausk savęs per daug. Jei reikia sustok, pailsėk ir po minutės bėk toliau. Jei daugiau nebegali – eik namo. Bet žinok, jog jeigu vieną kartą nubėgai 3km su dviem pertraukėlėmis vietoj trijų, vadinasi, gali tai pakartoti ir kitą kartą.

Prieš pasiduodama visada prisimenu vieną pamokymą,: ,,Įsivaizduok, kad bėgi lenktynėse ir jau matai finišą, bet tu apsisuki ir bėgi atgal, nes pavargai’’.

Jei nori daugiau informacijos susijusios su bėgimu, siūlau paskaityti šį tinklaraštį: runnersworld.com.

Daugiau apie bėgimo istoriją sužinoti gali filme ,,Free to run”.