Studijos Turkijoje su Erasmus+!
Esu Kasparas Balynas, politikos mokslų studentas Vilniaus Universitete, šiuo metu tęsiantis studijas Turkijoje. Būtent ši šalis, o konkrečiau Stambulo mieste esantis Marmara Universitetas, pusei metų tapo puikių patirčių bei neišdildomų įspūdžių lopšiu.
Vilniaus Universiteto siūloma Erasmus mainų programa nuo pat pirmo kurso piršo mintį apie galimybę kardinaliai pakeisti savo akademinę bei kultūrinę aplinką. Programoje dalyvaujančių universitetų sąrašas ilgas, tačiau labiausiai akį traukė kiek mažiau dėmesio studentų tarpe susilaukiančios šalys.
Marmara Universitetas viliojo ne tik puikiais įvertinimais tarp pasaulio aukštųjų mokyklų, tačiau ir galimybe įgaunamas žinias iš karto pritaikyti pusmetį praleidžiant unikalia geopolitine padėtimi išsiskiriančioje šalyje. Nors kalbėdamas apie tokį nestandartinį pasirinkimą sulaukdavau nustebusių žvilgsnių bei įspėjimų apie galimai laukiančius sunkumus, noras studijuoti Stambule tik stiprėjo.
Iš akademinės pusės studijos Marmara universitete stipriai praplėtė bendrą akiratį. Politikos mokslų programa buvo koncentruota į Turkijos bei Artimųjų Rytų aktualijas, tad šis regionas tapo dar geriau pažįstamas. Nors priešingai nei Lietuvoje, ten dėstytojų politinis objektyvumas nebuvo savaime suprantamas dalykas, skirtingos paskaitų metu girdėtos nuomonės leido dar geriau suvokti šios šalies savitumą.
Mokslas mokslu, tačiau pats įsitikinau, jog Erasmus studentai tikrai ne vien akademinėje rutinoje skęsta. Tūkstantmetę istoriją turinčiame bei du žemynus apimančiame mieste nuobodžiauti nebuvo kada. Bizantijos laikotarpio architektūros paminklai, viena už kitą įspūdingesnės mečetės, vaizdingos Bosforo sąsiaurio pakrantės bei paslaptingos senamiesčio gatvelės tiesiog prašyti prašėsi tyrinėjimo. O norint atitrūkti nuo miesto triukšmo šalia Stambulo išsidėstęs Princų salynas gamtos apsuptyje leisdavo persikelti į visai kitą pasaulį. Na ir žinoma, kaip be daugybės vakarų praleistų su garuojančia turkiška arbata bei šviežiu garsiojo turkiško saldumyno baklavos gabalėliu…
Visgi turiu pripažinti, jog studijų pradžioje patyriau lengvą kultūrinį šoką. Netgi pirmieji oficialūs laiškai, gauti iš Turkijos universiteto, tiesiog spinduliavo ramybe ir čia, Lietuvoje taip retai sutinkamu „atsipūtimu“. Tolimesni bandymai greitai susitvarkyti leidimo gyventi dokumentus neretai baigdavosi kartu su paskutiniais kantrybės likučiais bei ribotomis turkų kalbos žiniomis.
Tačiau labiausiai šios šalies egzotiką pajutau jau atvykęs. Vieno didžiausių pasaulio miestų šurmulys, pietietiškas vietinių temperamentas, religiniai bei kultūriniai skirtumai čia pasireiškė visomis spalvomis. Pradžioje lengvai piktinausi ankstyvomis muedzinų giesmėmis, lengvai interpretuojamomis eismo taisyklėmis ar ganėtinai audringu vietinių būdu. Tačiau, ilgainiui šios, dabar jau šiltus prisiminimus keliančios smulkmenos tapo neatskiriama kasdienybės dalimi.
Be to, šiokius tokius netobulumus visad užglaistydavo visame pasaulyje garsėjantis turkų svetingumas. Pavyzdžiui buto, kuriame gyvenau šį pusmetį, šeimininkas Gökhan buvo ne tik puikus pašnekovas: aprodė nematytas Stambulo vietas, dažnai vaišino vietiniais skanumynais bei rūpinosi buitimi. Greitai integruotis padėjusi vietinė studentų atstovybė bei pakeliui sutikti žmonės tiesiog spinduliavo šiluma ir draugiškumu. Naujos pažintys užsimezgė ir su kitais Erasmus mainų programos dalyviais. Bendraminčiai iš įvairių Europos šalių greitai tapo neatskiriamais kompanionais – tiek universiteto auditorijose, tiek kelionėse į tolimesnes Turkijos dalis, tiek pasisėdėjimuose jaukiose Stambulo kavinėse.
Be visam gyvenimui įsirėžusių įspūdžių studijos svetur leido reikšmingai patobulinti jau turimus įgūdžius – kritiniais momentais augantį savarankiškumą, gebėjimą greitai suktis iš nepavydėtinų situacijų ar laikui bėgant visada atsiperkantį atkaklumą. Kartu su įgytomis tolimesnes studijas stipriai praturtinančiomis žiniomis šis pusmetis tapo neįkainojamu kultūriniu, socialiniu bei akademiniu lobiu.
Nors kiek svarstančius apie Erasmus mainų programą, skatinčiau ne tik ryžtis studijoms dominančiame užsienio universitete, bet ir neatmesti iš pirmo žvilgsnio nestandartinių ar mažiau populiarių krypčių. Po pusmečio praleisto Stambule supratau, jog neįprasti sprendimai dažnai gali atnešti neužmirštamus įspūdžius bei dar turtingesnę patirtį.