54.89.24.147
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Aktyvus jaunimas
Data
2023-01-04

Smurtas artimoje aplinkoje – tabu?

Autorius
Aktyvus jaunimas
Data
2023-01-04

Smurtas artimoje aplinkoje – tabu?

Smurto ir prievartos šeimoje auka gali tapti bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, socialinės ir ekonominės padėties. Vis dėlto, būtent moterys dažniau patiria smurtą nei vyrai. Statistikos duomenys rodo, kad nuo prievartos šeimoje ir intymaus partnerio smurto prieš moteris, kasmet Europos Sąjungoje nukenčia milijonai žmonių. Jau nuo 15 metų amžiaus, trečdalis moterų (33 proc.), yra patyrusios fizinį ar seksualinį smurtą.

Dirbantys su smurtu artimoje aplinkoje ekspertai mano, kad situacija Lietuvoje po truputį gerėja ir pastebi, kad žiniasklaidoje šia tema kalbama plačiau. Visa visuomenė yra mažiau apatiški smurto atžvilgiu, jeigu į jį atkreipiamas dėmesys, tačiau labai svarbu apie tai atvirai diskutuoti. Deja, moterys, kurios patiria smurtą, dažnu atveju visai nesikreipia pagalbos, nes bijo apie tai kalbėti, nenori būti matomos aukos pozicijoje. Kartais jos kenčia smurtą metų metus, artimiesiems visai nepastebint smurto pažymių, nes ne visi gali atpažinti smurtinį elgesį arba nežino kaip į jį reaguoti.

Svarbu tinkamai reaguoti

Ne tik smurto aukos, bet ir jų artimieji gali kreiptis pagalbos į įvairias organizacijas ir tarnybas. Tačiau svarbu žinoti kaip tai padaryti, nes aplinkiniai žmonės, net jeigu jie nori gero, kartais gali pabloginti esamą situaciją.

Pasak Moterų informacijos centro programų vadovės Rugilės Butkevičiūtės, vienas iš svarbiausių patarimų yra nekaltinti aukos ir neanalizuoti jos elgesio. Rugilė teigia, kad jai dažnai tenka įtikinėti klientes, jog jos nėra kaltos dėl to, kad prieš jas smurtaujama. Svarbiausia atkreipti dėmesį į įspėjamuosius smurtaujančio partnerio požymius ir kuo greičiau nutraukti santykius. Tai padaryti savarankiškai gali būti beveik neįmanoma, o geranoriški pašaliniai asmenys, kurie pirmieji pasiūlo pagalbą, gali tapti nekantrūs ir palikti aukas su smurtautoju.

Pasitaiko atvejų, kai smurtą galiausiai sustabdo ne šeimos narių įsikišimas, o nepažįstamų žmonių pagalba. Svarbu pamatyti ir atkreipti dėmesį į smurtautoją, jeigu tai vyksta viešoje vietoje. Pasak Rugilės Butkevičiūtės, didžioji dauguma smurtautojų yra įgudę slėpti savo veiksmus, todėl bet kokia išorinio pasaulio reakcija yra sveikintina ir gali būti pakankama, kad juos atgrasytų.
Siekdami išvengti atsakomybės ir išlaikyti aukos kontrolę, nusikaltėliai dažnai perkelia kaltę aukai, kad pateisintų savo veiksmus. Tokie žmonės dažnai remiasi seksistiniais įsitikinimais ir išankstinėmis nuostatomis apie tai, kas yra ir kas nėra tinkama tam tikroms žmonių grupėms. Smurtautojai įsivaizduoja, kad gali daryti viską, ką nori, ypač su žmonėmis, kurie peržengia lyties ar kitų socialinių vaidmenų barjerus.

Surengta konferencija

Norėdami skatinti drąsiau kalbėti apie smurtą artimoje aplinkoje, organizacija „Aktyvus jaunimas“ surengė „Silence Hides Violence“ projekto baigiamąją konferenciją. Konferencijoje dalyvavo Vilniaus miesto Krizių centro darbuotojos, kurios pasakojo apie darbo su smurtą patyrusiomis moterimis kasdienybę ir vyraujančius mitus. Pranešėjos pasakojo apie darbo specifiką, pateikė įdomius pavyzdžius, pakalbino konferencijos dalyvius bei paneigė mitus.

Konferencijoje taip pat dalyvavo „Aktyvus jaunimas“ ekspertė Polina Lynova, dirbanti su smurtu prieš moteris. Ji kalbėjo apie Stambulo konvencijos svarbą, dalinosi vis dar vyraujančiais mitais ir pasakojo apie esamą situaciją Baltijos šalyse. Polina minėjo, kad Lietuva neatitinka Stambulo konvencijos tikslų, tokių kaip tam tikri pagalbos centrai skirti būtent moterims patiriančioms smurtą.

Projektu „Silence Hides Violence“ buvo siekiama kovoti su lyčių nelygybe ir smurtu prieš moteris, paneigiant mitus ir įsitikinimus apie artimoje aplinkoje naudojamą smurtą. Taip pat, buvo siekiama skatinti aukų pasitikėjimą savimi ir nebijoti kreiptis pagalbos.