18.97.9.172
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Stefaniia Dushkevich
Data
2024-09-26

Šiuolaikinės vienatvės epidemija: XXI amžiaus vienišumo krizė

Autorius
Stefaniia Dushkevich
Data
2024-09-26

Šiuolaikinės vienatvės epidemija: XXI amžiaus vienišumo krizė

2023 m. lapkritį Pasaulio sveikatos organizacija pripažino vienatvę globalia visuomenės sveikatos problema. Šis pareiškimas atkreipė visuomenės dėmesį į problemą, kuri iki tol dažnai buvo vertinama kaip asmeniška ir mažareikšmė pasaulinių iššūkių kontekste. Tačiau vienatvė yra daugiau nei tik emocinis diskomfortas – ji daro didelę žalą tiek psichinei, tiek fizinei sveikatai, paveikdama milijonų žmonių gyvenimo kokybę visame pasaulyje. Vienatvė didina širdies ir kraujagyslių ligų, demencijos, insulto, depresijos, nerimo ir priešlaikinės mirties riziką. Ekspertai mano, kad vienatvė gali būti kenksmingesnė nei rūkymas 15 cigarečių per dieną.

Vienatvė: daugiau nei tik bendravimo stoka

Vienatvė yra sudėtingas reiškinys, kuris apima ne tik socialinių kontaktų trūkumą. Ji susijusi su izoliacijos jausmu, emocinio artumo su kitais žmonėmis stoka ir netgi baime prarasti ryšį su artimaisiais. Svarbu suprasti, kad žmogus gali jaustis vienišas net būdamas minioje ar apsuptas artimųjų. Ir atvirkščiai, fizinė izoliacija ne visada sukelia vienatvės jausmą, jei žmogus jaučia, kad jo emociniai poreikiai yra patenkinti. Šis sudėtingas reiškinys atspindi ne tik individualias psichologines ypatybes, bet ir gilesnes socialines problemas, būdingas mūsų laikams.

Kokio masto yra ši problema?

Pirmojo Europoje atlikto vienatvės tyrimo EU-LS 2022 rezultatai aiškiai rodo šios problemos mastą: 13 % respondentų teigė, kad per pastarąsias keturias savaites dauguma laiko jautėsi vieniši, o 35 % tai patyrė bent retkarčiais. Labiausiai ši problema pastebima Airijoje, kur daugiau nei 20 % žmonių nuolat jaučiasi vieniši. Tokios šalys kaip Liuksemburgas, Bulgarija ir Graikija taip pat turi aukštus rodiklius. Tuo tarpu Nyderlanduose, Čekijoje ir Kroatijoje vienatvės lygis yra žymiai mažesnis – mažiau nei 10 %.

Lietuvoje vienatvė yra problema beveik kas dešimtam apklaustajam, o kas penktas, vyresnis nei 60 metų, žmogus jaučiasi prislėgtas ir emociškai izoliuotas. Tai daro vyresnio amžiaus Lietuvos žmones vienais iš pažeidžiamiausių Europoje.

Kaip vienatvė kenkia sveikatai?

Vienatvė turi daug didesnį poveikį sveikatai, nei buvo manyta. Tyrimai rodo, kad socialinių ryšių trūkumas didina ankstyvos mirties riziką 26–29 %, taip pat skatina įvairias sunkias ligas. Pavyzdžiui, vienatvė siejama su 29 % didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika ir 32 % didesne insulto tikimybe.

Be to, vienatvė lemia psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija ir nerimas, augimą. Šios būklės stiprina viena kitą, įtraukdamos žmogų į uždarą ratą, kur prastėjanti psichinė sveikata dar labiau jį izoliuoja nuo visuomenės. Tokiais atvejais žmonės tampa labiau pažeidžiami įvairių ligų, įskaitant demenciją, ir netgi sumažėja organizmo gebėjimas kovoti su infekcijomis, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligomis.

Kodėl jaučiamės vieniši?

Žmogus yra socialinė būtybė. Mūsų evoliucija vyko mažose bendruomenėse, kur socialiniai ryšiai buvo svarbūs išgyvenimui. Nors šiuolaikiniame pasaulyje technologijos leidžia gyventi labiau autonomiškai, mūsų biologija nepakito – mums vis dar reikia artimų, asmeninių santykių.

Tačiau kas lemia, kad XXI amžiuje žmonės vis dažniau jaučiasi vieniši?

Aukšto vienatvės lygio priežastys:

XXI amžiuje vienatvė tapo itin aktuali tema dėl radikalių visuomenės pokyčių, kuriems mes nebuvome pasiruošę. Šie pokyčiai apima:

Technologijas ir socialinius tinklus.

COVID-19 pandemija ir priverstinė izoliacija labai padidino mūsų priklausomybę nuo technologijų. Nors internetas ir socialiniai tinklai sukūrė naujas bendravimo galimybes, jie taip pat privertė mūsų ryšius tapti paviršutiniškesniais ir mažiau reikšmingais. Internetinis bendravimas negali visiškai pakeisti asmeninių susitikimų, neverbalinių signalų, taktilinių pojūčių ir emocinių mainų. Be to, skaitmeninė komunikacija gali netgi padidinti vienatvės jausmą.

Socialiniai tinklai, tapę nuolatinio palyginimo vieta, dažnai sukelia nevisavertiškumo jausmą. Žmonės internete linkę dalintis tik teigiamais gyvenimo momentais, o tai sukuria iliuziją apie tobulą gyvenimą. Tai griauna savivertę ir stiprina vienatvės jausmą tiems, kurie išgyvena sunkumus, bet nemato panašių pavyzdžių tarp kitų.

Globalizaciją ir socialinį mobilumą.

Globalizacija, suteikdama naujų galimybių darbui ir švietimui, paradoksaliai sustiprina vienatvės jausmą. Daugelis žmonių priversti palikti savo gimtuosius miestus ir šalis ieškodami geresnio gyvenimo, palikdami draugus, šeimą ir įprastus socialinius tinklus. Naujų ryšių užmezgimas gali būti ilgas ir sudėtingas procesas, ypač susiduriant su kultūriniais ir kalbiniais barjerais.

Darbo ir produktyvumo kultą.

Šiuolaikinė kultūra intensyviai propaguoja produktyvumą ir sėkmę per darboholizmą, kas verčia žmones aukoti savo asmeninį gyvenimą ir santykius. 80 valandų darbo savaitė ir nuolatinis siekimas sėkmės atima laiką, kurį būtų galima skirti asmeniniams santykiams. Net su lanksčiais darbo grafikais žmonės dažnai renkasi darbą, o ne susitikimus su artimaisiais. Tai lemia atsiskyrimą ir galiausiai vienatvės jausmą.

Kaip įveikti vienatvę?

1. Pripažinkite, kad jaučiatės vieniši.

Pirmas žingsnis įveikiant vienatvę yra pripažinimas, kad ją jaučiate. Nepaisykite savo jausmų ar nemanykite, kad jie laikini. Supratimas, kodėl jaučiatės vieniši – ar tai būtų artimųjų netektis, persikraustymas, skyrybos ar net karjeros pokyčiai – padės jums sukurti strategijas, kaip su tuo susidoroti.

2. Ieškokite profesionalų pagalbos.

Jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti patiems, svarbu kreiptis pagalbos į psichologą ar psichoterapeutą. Jie padės suprasti gilesnes vienatvės priežastis ir pasiūlys individualius būdus, kaip su ja kovoti. Pokalbiai su specialistu gali tapti reikšmingu žingsniu emocinio sveikimo kelyje.

Jei neturite galimybės kreiptis į terapeutą, nedvejodami pasikalbėkite su artimaisiais, šeima ir draugais. Pasidalykite su jais tuo, ką jaučiate – vienatvės jausmu. Jei patyrėte praradimą – santykių, mylimo žmogaus, netekote darbo ar persikėlėte į naują vietą, papasakokite apie tai. Atviras jūsų jausmų aptarimas padės jums jaustis mažiau vienišiems ir suteiks galimybę gauti paramą iš tų, kurie jus myli.

3. Plėskite socialinį ratą per pomėgius.

Vienatvę galima įveikti aktyviai dalyvaujant socialiniame gyvenime. Dalyvaukite grupinėse veiklose, sportuokite, lankykite kultūrinius renginius. Nesvarbu, ar pasirinksite menų burėlį, sporto užsiėmimus ar skaitymo klubą – dalyvavimas tokiose grupėse suteiks galimybę susipažinti su žmonėmis, turinčiais panašius interesus. Tai ne tik paskatins jūsų kūrybiškumą, bet ir suteiks jums naujų susitikimų bei įdomių veiklų laukimą, kas padės sumažinti vienišumo jausmą.

4. Užsiimkite savanoriška veikla.

Savanorystė yra vienas veiksmingiausių būdų atsikratyti vienišumo. Ji ne tik suteikia priklausomybės jausmą, bet ir leidžia jaustis naudingu. Padėdami kitiems, kartu įgyjate naujų pažinčių ir socialinę paramą. Be to, bendravimas su tais, kurie susiduria su sunkumais, padeda jums jausti gilią dėkingumą už tai, ką jau turite.

5. Pasirūpinkite savimi.

Rūpinimasis savimi visada yra protingas žingsnis, ypač esant nuotaikos prislėgtumui. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas ir pakankamas miegas prisideda prie ilgalaikės gerovės. Net tokia paprasta dalis, kaip geras miegas, gali smarkiai pakeisti bendrą savijautą. Miego kokybė glaudžiai susijusi su emocine sveikata: miego trūkumas ar netinkami įpročiai gali dar labiau sustiprinti vienišumo ir izoliacijos jausmus. Todėl pasirūpinti savimi – svarbus žingsnis siekiant pagerinti savo emocinę būseną.

6. Nesilyginkite su idealizuotais įvaizdžiais socialiniuose tinkluose.

Socialiniai tinklai leidžia stebėti kitų gyvenimus, sukuria įspūdį, kad viskas yra tobula. Tačiau mes matome tik tą dalį, kurią žmonės nori parodyti. Lengva pradėti jaustis vieninteliu, kuris jaučiasi vienišas, peržiūrėjus kitų nuotraukas ir bendravimo akimirkas. Prisiminkite, kad dalykai ne visada yra tokie, kokie atrodo. Mes nežinome, ką kiti jaučia vienumoje ar kokius sunkumus jie patiria. Lygindami save su idealizuotais vaizdais galite tik pagilinti vienišumą. Geriau susitelkite į savo unikalų kelią ir atraskite džiaugsmą savo asmeniniuose pasiekimuose.

Vienatvė yra rimta šiuolaikinio pasaulio problema, kuri paveikia tiek fizinę, tiek psichinę sveikatą. Jos priežastys yra įvairios ir susijusios su daugeliu mūsų visuomenės veiksnių. Nereikėtų nuvertinti vienatvės destruktyvaus poveikio – ji gali užgožti gyvenimo džiaugsmą ir sustiprinti izoliacijos jausmą. Pagalvokite apie tuos, kurie gali jaustis vieniši šalia jūsų, ir ženkite pirmą žingsnį juos palaikydami – jūsų dėmesys ir rūpestis gali pakeisti kažkieno gyvenimą, kaip ir supratimas, kad jūs nesate vieniši savo kovoje, visada galite kreiptis pagalbos į tuos, kurie yra pasiruošę padėti.