Šiomis dienomis, kai vis dažniau kalbama apie aplinkos užterštumą, klimato pokyčius, retas, kuris nežino, kas yra tvarus gyvenimo būdas. Visame pasaulyje žmonės yra skatinami rūšiuoti bei atsisakyti plastiko ir keisti jį į daugkartinio naudojimo indus, daiktus. Tačiau, kaip bebūtų, šios aktualios ir labai svarbios problemos yra akivaizdžios ne kiekvienam. Dauguma pamiršta, kad teršdami aplinką rodo blogą pavyzdį ne tik aplinkiniams, bet ir artimiesiems. Todėl kiekvienas iš mūsų, kam yra svarbu, kaip ateityje gyvensime mes ar kitos kartos, turime ne tik rūpintis gamta, bet ir skatinti kitus tai daryti.

Rūšiavimas – tai vienas iš pagrindinių būdų prisidėti prie mūsų planetos gerovės. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad vienas perdirbtas stiklinis butelis išsaugo energijos, kurios užtenka 25 minutes veikti kompiuteriui? Arba, kad iš penkių perdirbtų plastikinių gėrimų butelių galima pagaminti XL dydžio marškinėlius? Todėl, jeigu pastebėjai, kad tavo kaimynas nerūšiuoja ir galbūt nesupranta rūšiavimo pagrindo, tai parodyk jam tinkamą kelią. Papasakok, kad įmetęs plastikinį maišelį į plastiko šiukšliadėžę, jis gali išgelbėti gyvūno gyvybę.

Pagal zaliasistaskas.lt informaciją, matome, kad 42% lietuvių rūšiuoja, vis dėlto didžioji dalis ne. Tokie statistiniai duomenys iš tiesų liūdina, tačiau vertėtų pasižvalgyti į kitas šalis, kokia situacija rūšiavimo ir perdirbimo klausimais vyrauja už Lietuvos ribų. Šiai temai nagrinėti atsitiktinai pasirinktos šiaurės ir pietų Europos valstybės – Švedija ir Italija.

Vos tik į „Google“ paieškos laukelį įvedus raktinius žodžius apie Švedijos gyventojų rūšiavimo ypatumus, galima matyti, tūkstančius straipsnių ir rekomendacijų, ko galime pasimokyti iš švedų rūšiuojant ir perdirbant atliekas. Ne paslaptis, kad Švedija viena iš geriausiai su atliekomis kovojanti valstybė. Tačiau šios šalies siekiai yra dar didesni ir iki 2020 metų norima įvykdyti didelį tikslą – perdirbti mažesnį kiekį atliekų. Kitaip tariant, čia tikima žmonių sąmoningumu ir kitokiu požiūriu į mūsų gamtą, dėl ko atliekų vartojimas turėtų sparčiai sumažėti. Švedė Ida Lemoine sako, kad yra trys pagrindiniai dalykai, kuriuos mes, vartotojai galime padaryti dėl mūsų planetos: valgyti mažiau mėsos, nustoti viską mesti į šiukšlines bei nebeskraidyti lėktuvais – rašoma sweden.se tinklapyje. Švedijoje už aplinkos niokojimą yra skiriamos didelės baudos, todėl tai leidžia mažinti „šiukšlintojų“ skaičių ir taip dar labiau prisidėti prie taršos mažinimo.

Apie Italijos žmonių atliekų rūšiavimo kultūrą galime girdėti taip pat daug gerų atsiliepimų, bet kaip visur yra ir minusų. Tačiau Italija pirmauja Europos sąjungoje komunalinių, pramoninių ir kitų atliekų perdirbime 76.9% . Remiantis paskutiniais Eurostato skaičiavimais tai gerai lyginant su Europos vidurkiu – 37%. Italija per metus perdirba 56,4 milijonus tonų atliekų, daugiausiai tokios tradicinės perdirbamos medžiagos kaip popierius, plastikas, stiklas, mediena ir tekstilė siekia 26 milijonus tonų. Ši valstybė taip pat yra antra Europos šalis, po Vokietijos pagal apyvartą ir įdarbinimą perdirbimo pramonėje.

Taigi, šiek tiek panagrinėjus šių dviejų Europos valstybių tvarkymąsi su atliekomis, galima teigti, kad lietuviams yra iš ko pasimokyti. Tačiau, kaip bebūtų suvokimas apie rūšiavimą, perdirbimą ar tvarų gyvenimo būdą, gali ateiti jau nuo pat mažų dienų, šviečiant šia tema vaikus mokyklose. Įdomu, kokią vietą rūšiavimas užima šiuo metu švietime.

Kaip bebūtų gaila, Lietuvos švietimo sistemoje nėra skirta daug dėmesio ekologijai, tačiau moksleivius edukuoja įvairūs būreliai, organizacijos ar entuziastai. Vienas iš moksleivių švietimo pavyzdžių – nacionalinė „Žalioji olimpiada“. Ši iniciatyva sukurta „Žaliasis taškas“ organizacijos bei VšĮ „RV Agentūra“ įmonės. Pasak organizatorių, tai konkursas, kuriuo siekiama netradiciškai ugdyti Lietuvos moksleivių ekologinį sąmoningumą – perteikti ekologijos ir aplinkosaugos žinias, formuoti įpročius, ypatingą reikšmę teikiant teisingam atliekų tvarkymui, racionaliam resursų naudojimui, aplinkos kokybės gerinimui.

Dažniausiai pastebimos pagrindinės nerūšiavimo priežastys yra tingumas, patogumas, nesidomėjimas ar neturėjimas tam tinkamų sąlygų. Tačiau norint, kad nerūšiuojančiųjų skaičius sparčiai mažėtų, turime nenustoti apie tai kalbėti. Vienas žmogus gali daug, o visi kartu galime dar daugiau. Keiskime pasaulį rūšiuodami!