Rytas prasidėjo ne taip, kaip tikėjaisi. Skubi į darbą. Laikas spaudžia, pirštai nervingai baksnoja vairą. Ir štai – kaip tyčia priekyje pasimaišo lėtapėdis vairuotojas. Jis staigiai persirikiuoja tiesiai prieš tave, praleidinėja eiles mašinų. O dar tie keturi raudoni šviesoforai iš eilės… Nesusilaikai, iškeiki vairuotoją, priekaištingai laidai liežuviu ir mokai jį vairuoti.

Arba kita situacija – atsikeli anksti ryte, nusileidi į virtuvę, o ten visa šeima tave pasitinka kvailų klausimų lavina. „Ar jau atsikėlei? Ar gerai miegojai? Eisi šiandien į mokyklą?” O tu niekaip nesusivaldai ir atkerti grubiai bei šaltai, netgi pakeli balsą. Tada nuotaika bloga ne tik tau, bet ir aplinkiniams. Supranti, kad pasielgei netinkamai tik tada, kai iš lūpų nuskamba pikti atsakymai ir įžeidimai. Tačiau jau būna per vėlu. Likusią diena jautiesi kaltas, gailiesi, klausi savęs, kodėl iš viso taip pasielgei. Juk jie nieko blogo nepadarė… Ryžtingai nusprendi, kad keisiesi ir taip daugiau nebedarysi, bet, deja, tas pats nutinka ir kitąryt. Užburtas ratas vėl ima suktis. Ar tai pažįstama situacija?

Pyktis – viena esminių žmogaus emocijų. Jis atsiranda, kai jaučiamės pažeidžiami, nusivylę, kai yra peržengiamos mūsų emocinės ir fizinės ribos, ar kai nėra patenkinami mūsų poreikiai, norai. Svarbu suprasti, kad pyktis – nei gera, nei bloga emocija, tai tiesiog natūrali kūno reakciją į jaučiamą grėsmę, skausmą, baimę ar neteisybę.

Su šia emocija susiduria kiekvienas Žemės gyventojas. JAV psichikos sveikatos klinika „Crowns Counselling” teigia, jog net 64% jaunimo (14–21 m.) patiria nekontroliuojamą pyktį, o suaugęs asmuo per savaitę supyksta vidutiniškai 14 kartų. Tad, žinok, kad jausdamas pyktį, tikrai esi ne vienas!

Pats pyktis nėra problema, viskas priklauso nuo to, kaip su juo susitvarkome. Todėl gali kilti klausimas, kaip gi jį kontroliuoti?

Kaip susitvarkyti su pykčiu:

1. Sustok ir ištirk, ką jauti. Neužtenka tiesiog pasakyti, kad jautiesi suerzintas ir piktas. Ką iš tiesų jauti? Galbūt sukaitęs tavo veidas, įsitempęs žandikaulis, jautiesi pavargęs, vartai akis? Atradęs šiuos taškus, pabandyk žingsnelis po žingsnelio juos atpalaiduoti – nuleisk pečius ir žandikaulį, akis nukreipk į vieną tašką, atpalaiduok veido raumenis. Svarbiausia, giliai kvėpuok – tai bus indikatorius kūnui, kad šis nurimtų. Jaučiant pyktį, žmogaus organizmas išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ar kortizolis. Dėl adrenalino padažnėja širdies ritmo dažnis, kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, o kortizolis pakelia cukraus kiekį kraujyje, kad organizmas turėtų energijos, slopina kai kurias, ne tokias gyvybiškai svarbias funkcijas (pvz. virškinimą, imuninę sistemą), jog visas dėmesys būtų sutelktas į grėsmės įveikimą. Jei šiuos fizinius pojūčius sustabdysi, kūnas išsiųs signalą smegenims, kad pavojaus nebėra, pyktis ims slūgti. Todėl taip svarbu atpažinti, ką jaučiame, ir stengtis mechaniškai tai sustabdyti. Taigi, valdyk emocijas, valdydamas kūną.
2. Išsiaiškink pykčio priežastį. Iškelk klausimą – kodėl aš pykstu? Dažnai, giliau pamąstę apie tai, kas mus siutina, suprantame, kad tai – menka problema, dėl kurios neverta pykti ir jos poveikį galima sumažinti pakeitus požiūrį. Toks sąmoningas savęs kontroliavimas gali sumažinti pykčio intensyvumą, suteikti galimybę konstruktyviai įvertinti situaciją. Juk žmogus dažnai linkęs iš pelės padaryti dramblį…
3. Pamąstyk, kas blogiausia, kas gali nutikti dėl šio dalyko? Ar tikrai taip blogai? Pavyzdžiui, turėjau tris kartus pakartoti sakinį neprigirdinčiai močiutei. Ir kas? Ar aš kažkur skubu? Ar kažką praradau? Ne! Vėlgi, viskas priklauso nuo požiūrio. Į pyktį keliančią situaciją galima pažvelgti ir kitaip – juk tai galimybė pasigirti kantrybe, pagarba, išreikšti supratimą kitam žmogui. Vietoj to, kad pyktume ar jaustumėmės suirzę, prisiminkime, kad žmones ištinka daug baisesni dalykai, dėl kurių jau tikrai vertėtų jaudintis. Toks požiūrio pakeitimas padeda atsikratyti streso ir išlaikyti vidinę ramybę.
4. Pagalvok prieš kalbant. Skirk akimirką apmąstyti, kokias pasekmes gali sukelti tavo pykčio išprovokuoti veiksmai. Galbūt vienas neapgalvotas žodis sukels konfliktą su partneriu ar kolega, o vėliau reikės ilgai taisyti santykius. Suprantama, kad tai daryti sunku, kai esi pačiame pykčio pike, tačiau svarbu save sugauti, sustoti ir „nusileisti ant žemės“. Tokia reakcija ne tik padės išvengti konflikto, bet ir apsaugos santykius, išlaikys tarpusavio pagarbą ir toleranciją.
5. Pakeisk aplinką ir pabūk vienas. Kai iš pykčio verda kraujas, su juo išgaruoja ir pagarba kitam, empatijos jausmas. Įsiutę dažnai ištariame skaudžius žodžius ir po to mus slegia kaltės jausmas. Tad kartais būtina pasitraukti iš „mūšio lauko“, kad nusiramintum, tinkamai sudėliotum žodžių grandinę. Tą patį teigia ir garsus santykių psichologas John Gottman. Jis mano, jog „pauzė konflikte yra būtina, kad nurimtumėte. Tačiau ji nereiškia pabaigos – būtina grįžti prie pokalbio, kitaip problema taps nuolatiniu barjeru”.
6. Nusiraminęs giliai reflektuok – ne kaltink kiekvieno pasitaikiusio žmogaus, bet pripažink, kad pats galėjai būti problema. Pasistenk išjungti „aukos“ vaidmenį. Vietoj žodžio „tu“ sakyk „aš“. Pavyzdžiui, žodžių junginį „tu visada meluoji“, pakeisk „man nepatinka, kad tu meluoji”. Tokia formuluotė mažiau žeidžia kitą ir atspindi tavo jausmus, o ne kaltinimus.
7. Surašyk mintis į dienoraštį. Aprašyk kiekvieną kartą, kai jauteisi piktas ar suirzęs: kas sukėlė pyktį, kokias emocijas, fizinius pojūčius tuo metu išgyvenai, kaip į tai sureagavai ir kokių veiksmų ėmeisi, kad nusiramintum. Tokia refleksija padeda atpažinti pasikartojančius pykčio šaltinius, pamatyti, kokie pykčio valdymo būdai veikia, o kokie – ne.

Jeigu pastebi, kad suirzimas kartojasi dažnai, pabandyk rasti priežastį – galbūt jau kurį laiką negali išsimiegoti, prastai maitiniesi, patiri daug streso mokykloje, darbe, o gal dažnai pykstiesi su partneriu, tėvais. Visa tai gali įtakoti pasikartojantį, iš pažiūros nepagrįstą pyktį. Jei pavyksta, stenkis taisyti problemą.

Taigi, pyktis – natūrali kūno reakciją į jaučiamą grėsmę, skausmą, baimę ar neteisybę. Jis pasireiškia, kai nėra patenkinami mūsų poreikiai, peržengiamos mūsų emocinės ir fizinės ribos. Suvaldyti pyktį galima keliais būdais: pirmiausia svarbu identifikuoti jo šaltinį, suvokti savo emocijas ir fizinius pojūčius, skirti akimirką apmąstyti pykčio pasekmes ir galiausiai reflektuoti. Pabaigai prisiminkime žymaus Jungtinių Amerikos Valstijų politiko, mokslininko Benjamin Franklin žodžius: „pyktis visada turi priežastį, tačiau retai kada ta priežastis svari.“

Straipsnį paruošė „Žinau viską” jaunoji žurnalistė Mėta Barilaitė.