Psichikos sveikata – plati sąvoka, apimanti žmogaus emocinę, psichologinę bei socialinę gerovę. Kai šios sritys yra subalansuotos, mes jaučiamės laimingi, galime laisvai bendrauti su kitais, būti savimi ir laisvai save išreikšti per patinkančias veiklas, užsiėmimus, priimti sprendimus ir spręsti iššūkius.

Vis dėlto kartais viena ar kita psichinės sveikatos dalis lieka nepilnai patenkinta – tuomet mus gali aplankyti liūdesys, nerimas, savigrauža ir kiti slegiantys jausmai. Kad šie jausmai netaptų mūsų kasdienybe, svarbu nuolat rūpintis savo vidine pusiausvyra. Tai galime daryti mažais, bet prasmingais įpročiais, kurie padeda palaikyti ir stiprinti psichinę sveikatą.

Štai keletas paprastų būdų, kaip galime prisidėti prie savo geresnės emocinės savijautos:

1. Miegas

Taip, taip, visi esame daugybę kartų girdėję, kaip svarbu kokybiškas miegas, bet jo svarba dažnai nuvertinama. Miego metu sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, apdorojama informacija ir prisiminimai. Kokybiškai išsimiegoję žmonės lengviau susitvarko su nerimu, priima geresnius sprendimus, yra žvalesni. Rekomenduojama suaugusio žmogaus miego trukmė yra 7–9 valandos. Rekomenduojama eiti miegoti panašiu metu kiekvieną dieną, miegamasis turėtų būti tamsus, prieš miegą geriau nesinaudoti elektroninėmis priemonėmis.

2. Mityba

Yra posakis „Esame tai, ką valgome”. Iš tiesų, mitybos įpročiai yra tiesiogiai susiję su mūsų savijauta. Valgydami paskubomis, dideliais kąsniais ir smarkiai perdirbtą maistą, jaučiamės apsunkę, nepasitenkinę. Rekomenduojama daržoves, vaisius ir uogas vartoti kiekvieno valgymo metu bent 400–500 gramų per dieną, į mitybą įtraukti viso grūdo, skaidulinių produktų, gerinančių žarnyno veiklą.

3. Vanduo

Vanduo yra itin svarbus psichinei sveikatai, nes padeda reguliuoti nuotaiką, mažina nuovargį, gerina koncentraciją bei kognityvines funkcijas, mažina streso hormonų, tokių kaip kortizolis, kiekį. Net nedidelė dehidratacija gali sukelti irzlumą, nerimą ir pabloginti smegenų veiklą, todėl pakankamas vandens suvartojimas (rekomenduojamas vandens kiekis yra 2–3 litrai per dieną) yra būtinas norint palaikyti gerą psichinę savijautą ir atsparumą stresui. Spalvota, patogi gertuvė, įvairios programėlės suvartoto vandens kiekiui sekti gali padėti nepamiršti jo gerti dienos eigoje.

4. Sportas/Aktyvus laisvalaikis

Dviratis, riedučiai, sporto salė, komandinis sportas – pasirinkimų amplitudė nemaža. Sportuojant išsiskiria endorfinai, pakeliantys nuotaiką, mažinantys streso ir depresijos simptomus. Didėjant kraujo ir deguonies tiekimui į smegenis, gerėja atmintis, koncentracija, sprendimų priėmimo gebėjimai ir bendras protinis darbingumas. Žaidžiant komandinį sportą, mokomės dirbti komandoje, strateguoti, patiriamas džiaugsmas laimėjus. Svarbu atrasti tokią sporto rūšį, kuri nesuteiktų papildomo streso, bet būtų maloni, motyvuojanti.

5. Pomėgiai/Socializacija

Prie visų šių jau paminėtų komponentų svarbu pridėti ir savirealizaciją bei bendrystę su kitais. Užsiimant mėgstama veikla, galima atsipalaiduoti ir nukreipti mintis nuo kasdienių problemų, taip sumažinant streso ir nerimo jausmą. Pomėgiai suteikia galimybę patirti pasisekimo jausmą, kuris didina pasitenkinimą gyvenimu ir bendrą laimės jausmą. Taip pat skatinamas kūrybiškumas, o užsiimant komandine veikla, mezgami socialiniai ryšiai, gerinama emocinė būklė. Tai puikus būdas praleisti laiką ne prie ekranų, o lavinant savo įgūdžius, stiprybes.

Svarbu nepamiršti, kad nesame tobuli ir kartais pasitaiko dienų, kai virš galvos yra tik pilki debesys ir lietus. Net ir mažas žingsnelis šiandien gali prisidėti prie didelių pokyčių ateityje. Tad saugokime ir puoselėkime savo psichinę bei fizinę sveikatą.

Straipsnį paruošė „Žinau viską jaunoji žurnalistė Jurgita Meškaitė.