Nerimas arba kitaip ,,anxiety‘‘ – tai sąvoka, kurią šiais laikais girdime labai dažnai. Su nerimu susiduria ne tik suaugę žmonės, bet ir jaunuoliai. Taigi, šiame straipsnyje kartu su gydytoja psichiatre, psichoterapeute  Sonata Slavinskiene aptarsime kaip jį atpažinti ir su juo susidoroti? Pakalbėsime apie nerimo simptomus, priežastis ir pasekmes jaunų žmonių gyvenime. Straipsnio pabaigoje taip pat  galėsite sužinoti  praktinius  patarimus  ir metodus, kurie padės mažinti nerimą ir įveikti stresą.

– Ar šiuo metu jaunuoliai dažnai skundžiasi nerimo problemomis ir kokios dažniausiai būna to priežastys?

– Poreikis gydyti šias problemas – didelis. Turbūt į savaitę net po keletą kartų gaunu skambučių iš šeimos gydytojų su klausimu ar  galėčiau priimti trylikos, keturiolikos metų paauglį, kuris skundžiasi psichosomatinėmis problemomis, kurių priežastis yra nerimas. Paauglystės amžius – pats neramiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. O ir jaunuolių nerimą sukeliančios priežastys būna labai įvairios. Tapatumo, draugysčių paieškos, egzistenciniai, su ateitimi susiję klausimai dažniausiai kankina jaunuolius ir būtent tai iššaukia nerimą.

– Kaip tėvai galėtų padėti kovoti su nerimu kovojančiais jaunuoliais?

– Pagal psichoanalitikus tėvai duoda visą bazę. Vienas iš pagrindinių dalykų kaip tėvai gali padėti, tai patys išmokti valdyti nerimą. Pavyzdžiui, jei pradedant nuo pat kūdikystės. Mamos žvilgsnis iškart leidžia pačiam kūdikiui suvokti, kaip jis jaučiasi. Jei mama žiūrėdama į kūdikį jaučia nerimą, baimę, visa tai iškart persiduoda vaikui. Jis tampa irzlus, save taip pat mato nerimastingą. Jei mama jausis nesaugi, nesugebanti pasirūpinti savimi, ji savo vaiko neišgelbės. Tad tėvai visų pirma patys turi mokėti pasirūpinti savimi ir susitvarkyti su savo nerimu, o tik vėliau bandyti padėti vaikui.

– Kokie yra pirmieji nerimo simptomai?

– Vienas iš pirmųjų simptomų – tai nevaldomas minčių srautas. Kai žmogus nurimsta, bet vis dar galvoja apie elementarius dalykus. Ką veiks rytoj, kur eis, ką pasakys kitam žmogui, kaip seksis parašyti atsiskaitomąjį darbą ir panašiai. Dėl šios priežasties atsiranda sekantis simptomas, tai sutrikęs miegas, o vėliau susiduriama su pykinimu, širdies permušimais, dūrimais, prakaitavimu, silpnumu.

– Kada yra skiriamas medikamentinis gydymas?

– Man visada tai yra didelė dilema, nes vaistus gali paskirti labai greitai. Aš ir daugumą mano srities specialistų pirmiausia stengiamės, kad pats žmogus prisiimtų atsakomybę, pats dalyvautų gydymo procese ir pats nuspręstų ko jam reikėtų. Nes jei pacientui bus skiriami vaistai, o jis pats nebandys suvokti kas jam kelia tą nerimą, tai po kurio laiko vėl bus ta pati neišspręsta problema. Jaunimui stengiamės net nepradėti skirti tokio pobūdžio gydymo, kadangi daugumą nerimą mažinančių vaistų sukelia priklausomybę. Žinoma, jei matome, kad atėjęs pacientas yra visiškai sutrikęs, jam yra sutrikusi adaptacija, nebegali dirbti, miegoti, tada vaistus skiriame. Tačiau dabar žmonės labiau sąmoningėja, jie domisi ir patys tikrai nenori pradėti to medikamentinio gydymo.

– Šiais laikais labai dažnai girdime, kad jaunimas vis dažniau pradeda vartoti narkotines medžiagas. Galbūt nevaldomas nerimas priverčia jaunuolius griebtis šių kraštutinumų?

 – Narkotikų vartojimas dažniausiai prasideda dėl naujų pajautimų, išbandymų noro. Nes bendrai jaunuoliai, kurie jau turi nerimo sutrikimų, yra baugūs šiems dalykams. Dažnu atveju viskas vyksta atvirkščiai. Būtent po narkotikų vartojimo yra susiduriama su nerimu, abstinencija, panikos atakomis. Kuo jautresnis žmogus pradės vartoti narkotikus, tuo didesnė tikimybė susirgti įvairiomis psichinėmis ligomis. Vyresnė karta dažniausiai bando nerimą slopinti alkoholiu. Bet vėlgi, dažniausiai jie taip elgiasi dėl nepasitikėjimo savimi, įvairių baimių.

– Kas gali nutikti jei nerimą ignoruosime?

– Ignoruojamas nerimas gali pereiti į kūno simptomus. Gali išsivystyti ūmi panikos ataka arba lėtinės, psichosomatinės ligos. Skrandžio skausmai, galvos skausmai, dusulys, nugaros skausmai, raumenų skausmai.

– Kokie yra praktiniai patarimai, kurie galėtų padėti susitvarkyti su nerimu, stresu?

– Žmogaus diena turėtų būti suskirstyta į 3 dalis. Pirmoji skirta darbui, antroji poilsiui, o trečioji pomėgiams. Tad viską atlaikyti bus lengviau, jei nepamiršime ir trečiosios dalies, sau patinkančios veiklos. Turime turėti veiklą, kuri nebūtų susijusi su darbu, pamokomis. Yra kognityvinio elgesio terapija, kurioje yra labai daug pratimų, būtent šiai problemai spręsti.

– Kaip mokyklos, mokytojai galėtų padėti sukurti šiltesnę, jaukesnę atmosferą emocinei būklei ?

– Mokytojai dabar pas psichiatrus lankosi daugiau nei mokiniai. Aš manyčiau, kad visų pirma mokytojai turėtų pradėti kurti malonų ryšį tarp savęs ir savo kolegų. Jiems atrodo, kad vaikams pakvietus psichologą, surengus kitokią pamoką, mokiniai pradės tarpusavyje bendrauti ir geriau jaustis. Tačiau taip nėra. Mokykla – šeima, o mokytojai – tėvai. Aš manau, bent į savaitę kartą  reikėtų intervizijų grupių būtent mokytojams. Mokytojai patiria be galo daug streso, nerimo, net ir patyčių. Mokytojams pirmiausia reikėtų turėti kur savo emocijas išlieti ir tik tada kalbėti apie moksleivius. Kai mokytojai mokės su savimi tvarkytis, atmosfera savaime turėtų pagerėti. Tik psichologiškai sveikas ir stiprus pedagogas gali padėti vaikams. Kai mokytojas ramiai reaguoja į situaciją, kai jis nesinervina, tada sumažėja įtampa ir patiems vaikams.