Kas yra tobulas žmogus? Galbūt tai asmuo, kuris kiekvieną dieną sveikai maitinasi ir sportuoja, o gal tai tas, kuris rūpinasi savo emocine sveikata ir turi gerą širdį? Gali būti, kad tai protingas ir išprusęs asmuo, visada sunkiai dirbantis ir siekiantis aukštų rezultatų, arba tas, kuris mėgsta keliauti ir leisti laiką gamtoje.

Iš gausybės variantų galime suprasti, kad tobulo žmogaus sąvoka yra abstrakti. Tai rodo, kad kiekvienas iš mūsų nutapo skirtingą idealios asmenybės paveikslą. Natūralu svajoti tapti geriausia savo versija. Tačiau toks noras gali peraugti į nepriekaištingumo siekį, pernelyg aukštų reikalavimų iškėlimą sau. Šis reiškinys vadinamas perfekcionizmu.

Kas yra perfekcionizmas?

Perfekcionizmas – asmenybės bruožas, pasireiškiantis griežtu savęs ar kito vertinimu, siekiu atitikti aukštus, paties iškeltus reikalavimus, kurie dažnai nėra realistiški. Taip pat perfekcionizmas pasižymi baime klysti ir noru atlikti darbą puikiai.

Kaip savyje atpažinti perfekcionizmą?

 Perfekcionizmas žmoguje gali pasireikšti keliais požymiais:

• Pasiekimai nulemia tavo pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, gavus blogą pažymį, abejoji savo jėgomis, grauži save, nors ir įdėjai daug pastangų. Pasitikėti savimi pradedi tik iš kitų sulaukęs teigiamos kritikos ar gero pažymio.
• Užsibrėži griežtus tikslus. Dažnai vartoji tokius žodžius, kaip – „privalau”, „turiu”, ir jei šių tikslų nepasieki, pradedi pykti, nusivili savimi.
• Nepasitiki kitais. Manai, kad darbą gali atlikti geriau negu kiti, todėl, siekdamas puikaus rezultato, bijai ir delsi patikėti darbą kitiems grupės nariams.
• Į darbą dedi pernelyg daug pastangų. Iš noro atlikti užduotį puikiai, į jos atlikimą įdedi labai daug pastangų, pavargsti, išeikvoji begalę laiko, nors ir žinai, kad užduotis nėra svarbi, nereikalauja tiek triūso.
• Bijai klysti. Klaida perfekcionistams reiškia pralaimėjimą, tad suklydęs jautiesi kaltas, grauži, peiki save, pradedi abejoti savo jėgomis.

 Kokios yra perfekcionizmo rūšys?

Perfekcionizmas nebūtinai gali pasireikšti, kaip neigiamas bruožas. Jis skatina namuose palaikyti švarą, atkreipti dėmesį į detales, moko laiko planavimo. Tačiau gali kilti klausimas: „Kaip žinoti ar perfekcionizmas man kenkia, ar padeda ir kokios jo rūšys?”

Perfekcionizmas gali būti dviejų tipų:

• Adaptyvus perfekcionizmas. Jis skatina žmogų nusistatyti realistiškus tikslus, siekti gerų rezultatų pagal galimybes. Toks žmogus nebijo klysti, moka kovoti su stresu, derina darbą su laisvalaikiu.
• Žalingas perfekcionizmas. Jis pasireiškia baime klysti, pernelyg aukštų ir nerealistiškų reikalavimų išsikėlimu. Toks žmogus suklydęs liausis pasitikėti savimi, nuolat patirs stresą ir nerimą.

Kaip perfekcionizmas gali paveikti jauno žmogaus gyvenimą?

Perfekcionizmas turi didelę įtaką žmogaus gyvenimui. Jis paveikia tiek mokslus, tiek sveikatą ar net tarpusavio santykius. Štai kokį poveikį gali turėti šis charakterio bruožas:

• Mokslai/studijos/darbas. Atrodo, kad nepriekaištingumo siekis ir klaidų vengimas padeda pasiekti sėkmę ir aukštus rezultatus moksluose ar darbe. Na, tiesa yra tokia, jog perfekcionizmas atneša sėkmę tik laikinam laiko tarpui: iš pradžių dienyne atsiradusius aukštus pažymius ilgainiui pakeis nerimo, nuovargio bei streso banga, kuri su savimi atsitems prastus rezultatus. Todėl perfekcionizmas gali įtakoti blogus rezultatus, neigimas emocijas darbe, mokykloje, universitete.
• Tarpusavio santykiai. Perfekcionistai ne visada yra linkę kelti aukštus reikalavimus sau, o juos iškelia kitiems. Jie iš aplinkinių tikisi puikių rezultatų ir idealumo, o jei to nesulaukia, tarp dviejų šalių gali atsirasti įtampa, nepasitenkinimas, nepasitikėjimas vienas kitu. Tai silpnina ir ardo draugystes.

Jeigu perfekcionistai iškelia aukštus kriterijus sau, daug laiko skiria tikslo pasiekimui ir taip dažnai užmiršta apie aplinkinius, save izoliuoja. Šis atsiskyrimas taip pat turi potencialo naikinti tarpusavio ryšius, kadangi santykių pagrindas yra abipusė komunikacija. Tad perfekcionizmas ardo žmogiškuosius ryšius.

• Emocinė ir fizinė sveikata. Perfekcionistai uždaro save į nematomą tobulumo narvelį. Nors ir jis atrakintas, jie bijo iš jo išeiti: bijo klysti, sulaužyti sau iškeltus kriterijus, nepasiekti užsibrėžto tikslo. Dėl šio troškimo būti nepriekaištingais, jie pradeda jausti stiprų stresą, nuovargį, paralyžuojantį nerimą, nusivylimą savimi ar kitais. Perfekcionistas, siekdamas tikslų, save izoliuoja, dažnai neturi su kuo pakalbėti, jam gali išsivystyti depresija. Visa tai skatina savęs žalojimo ar net savižudybės mintis.

 Kaip sumažinti perfekcionizmą?

1. Savyje atpažinti perfekcionizmą. Šis asmenybės bruožas gali pasireikšti skirtingais būdais: noru turėti tobulą darbą, namus, santykius, puikiai atlikti užduotis, gauti aukščiausią įvertinimą. Svarbu jį atrasti savo gyvenime, sužinoti kaip jis pasireiškia ir pripažinti, kad esi perfekcionistas.
2. Atrasti kokius reikalavimus išsikeli. Perfekcionistinės taisyklės, gali skambėti taip: „viską turiu atlikti tobulai”, „klaidų daryti negalima”, „jau geriau nieko nedarysiu, nei darysiu kažką vidutiniškai”, „tik labai daug dirbdamas kažką pasieksiu”.
3. Išnagrinėti sau iškeltas taisykles. Tą galima padaryti paklausiant savęs tokių klausimų: kodėl man kilo tokia mintis? Kodėl aš ja tikiu? Ką ir kam aš bandau įrodyti?
4. Stengtis suabejoti užsibrėžtais kriterijais. Tai galima pasiekti atliekant elgesio eksperimentus, pavyzdžiui: sąmoningai padaryti klaidą ir stebėti ką jauti, kaip į tai reaguoji pats ir kaip reaguoja aplinkiniai arba specialiai padaryti namų darbus vidutiniškai ir sekti ar kilo nerimas, ar mėgavaisi procesu ir ar buvo sunku.
5. Pradėti minčių dienoraštį. Dienoraščio rašymas skatina aprašyti nerimą keliantį įvykį, jausmus ir mintis, kilusius jo metu ir ko buvo imtasi jį įveikiant. Taigi, rašymas leidžia apmąstyti, kas iš tikrųjų yra svarbu ir ką norima pakeisti. Aprašyti mintis gali padėti gydytojo A. Bieliausko lentelės:

Pranašumų ir trūkumų lentelė

Perfekcionizmo atmetimo lentelė

Todėl, neleiskime perfekcionizmui tapti viliojančiu miražu! Rūpinkimės savo ir kitų emocine sveikata.