Perdegimas: kada reikia pailsėti?
Jau įsivažiavome į kasdienį režimą: anksti ryte keliamės, dirbame, mokomės, kai kurie sportuojame, skaitome, vėl mokomės ir galiausiai miegame. Gyvename tik savaitgaliais ir atostogomis. Tačiau kaip sustabdyti šį besisukantį ratą?
Perdegimas – tai emocinis ar fizinis išsekimas, kuris tarsi tyliai susikaupia iš kasdienės įtampos, lyg iš mažyčių vandens lašelių, kol vieną dieną visiškai išsisklaido motyvacija, aistra ir prasmės jausmas atliekamoje veikloje. Ši būsena gali apimti bet ką – net ir patį pozityviausią žmogų.
Kodėl tai vyksta?
Didžiausia to priežastis – per didelis krūvis ir stresas. Dauguma žmonių apkrauna save darbais ir per dideliais lūkesčiais. Pasak jų, viskas turi būti tobula, vykti pagal planą, tada kada reikia ir kaip reikia, o jei ne – katastrofa.
Ima atrodyti, kad darbai yra svarbiau už visą kitą, įskaitant poilsį ir maistą.
Žmogaus aplinkos svarba.
Labai didelę įtaką žmogaus savijautai daro jį supanti atmosfera.
Šilta ir pozityvi kompanija stiprina žmogų. Darbai tampa ne tokie slegiantys, juos galima atlikti kokybiškiau, laikas eina greičiau ir maloniau, o nuovargis ne toks didelis.
Kita vertus aplinka gali paveikti ir neigiamai. Spaudimas, nuolatinės varžybos tarp kolegų ar bendraklasių, kas greičiau ar geriau, yra tarsi peilis.
Kuo tai pavojinga?
Perdegimas nesibaigia ties emociniu ar fiziniu nuovargiu. Jis tarsi spiralė, vedanti į gilų liūdesį. Fizinės problemos, tokios kaip nemiga, galvos skausmai ar virškinimo sutrikimai, gali tapti kasdienio gyvenimo palydovais. Tačiau perdegimas gali paliesti ir artimuosius: paveikti santykius su šeima, draugais ir kolegomis, uždaryti duris į artumą ir ryšį.
Šioje situacijoje žmogų galima palyginti su pieštuku. Kuo daugiau jį spausi, tuo ryškiau jis pieš. Tačiau dėl per didelio spaudimo pieštukas lūžta. Galima bandyti ir toliau, sukišti nulūžusį galiuką atgal, bet su tokiu pieštuku daug nepeši. Linija bus kreiva ir netolygi. Tikriausiai niekam tokia ji nepatiks.
Todėl svarbu kartais „pasidrožti”. Poilsis, kad ir trumpas, gali pagerinti darbo kokybę daug geriau nei darbas be pertraukos. Didžiausias žingsnis – pripažinti esant pervargus. Gali atrodyti, kas gi čia tokio? Pamiegi, ir viskas! Kūnas gal ir pailsės, tačiau žmogaus vidus vis dar bus išsekęs. Balansas labai svarbu, todėl išmokus suderinti prioritetus ir pramogas, gyvensime kiekviena diena.
Mažytės smulkmenos, kaip arbatos puodelis su draugu arba pasivaikščiojimas gamtoje gali padaryti didelį skirtumą žmogaus emocinei sveikatai. Labai svarbu mokėti sustoti, pasilepinti, padaryti pertraukėlę ir klausyti savo kūno.