Nuo baimės iki galimybių: jaunimo mobilumo patirtys
Jaunimo mobilumas vienu metu ir vilioja, ir kelia nerimą. Apie pirmuosius projektus, iššūkius bei tai, ką svarbu žinoti prieš žengiant pirmuosius žingsnius projekte, kalbėsimės su Luku Milakniu, kuris jau yra įgyvendinęs du Europos solidarumo korpuso projektus.
– Kaip sužinojai apie jaunimo mobilumo projektus ir kas paskatino juose dalyvauti?
– Apie jaunimo mobilumo projektus pirmą kartą sužinojau iš Rokiškio jaunimo centro darbuotojos, kuri mane ir paskatino prisijungti prie solidarumo projekto įgyvendinimo. Ši patirtis labai sudomino, todėl po kelių mėnesių kartu su komanda jau pateikėme savo pačių parengtą projektą. Tai buvo pirmas rimtesnis žingsnis, kuris parodė, kad idėjos gali virsti realiais veiksmais.
– Kokie buvo tavo lūkesčiai prieš pirmąjį projektą ir ar jie pasiteisino? Ar buvo baisu?
– Labiausiai gąsdino pats patvirtinimo laukimo procesas, nes tuo metu visiškai nežinai, ar projektas bus patvirtintas ir ar apskritai galėsi įgyvendinti visas suplanuotas veiklas. Tas nežinomybės jausmas buvo tikrai stiprus. Vis dėlto, dauguma mano lūkesčių pasiteisino, o tie, kurie dar ne – galbūt dar pasitvirtins, nes mano projektas šiuo metu vis dar vyksta.
– Ar po projekto pasikeitė tavo požiūris į kitas kultūras ar keliavimą?
– Taip, tikrai pasikeitė! Supratau, kiek daug galimybių turi jaunimas ir kiek dažnai mes patys apie jas net nežinome. Tai paskatino norą dalintis šia informacija ir patirtimi su kitais jaunais žmonėmis, kad kuo daugiau jų išdrįstų pasinaudoti šiomis galimybėmis.
– Kaip manai, kuo jaunimo mobilumo projektai yra naudingi jauniems žmonėms?
– Jaunimo mobilumo projektai suteikia labai daug realių galimybių. Pavyzdžiui, aš norėjau savo mieste surengti festivalį su daug atlikėjų ir grupių, šokio pasirodymais, kūrybinėmis dirbtuvėmis bei diskusijomis. Parašiau projektą, gavau finansavimą ir „bam“ – jaunimo apdovanojimuose šis festivalis pelnė Rokiškio jaunimo metų renginio 2025 nominaciją. Tai puikiai parodo, kad idėjos gali virsti reikšmingais rezultatais.
– Kokia buvo akimirka projekte, kai supratai, kad ši patirtis tave keičia?
– Turbūt tada, kai išmokau rašyti oficialius laiškus, ha-ha!
– Koks būtų tavo patarimas jaunam žmogui, kuris dar svarsto dalyvauti jaunimo mobilumo projekte?
– Nesvarstyk per ilgai ir tiesiog bandyk. Nebijok suklysti ar nepasisekti – viskas yra patirtis. YOLO!