44.197.231.211
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Ūla Kaulakytė
Data
2023-08-07

Naujoji švietimo reforma: kodėl nerimauja būsimi vienuoliktokai?

Autorius
Ūla Kaulakytė
Data
2023-08-07

Naujoji švietimo reforma: kodėl nerimauja būsimi vienuoliktokai?

2023 metai Lietuvos mokyklose pasižymės kaip permainų laikas: startuoja naujosios bendrojo ugdymo programos, abiturientams bus teikiami elektroniniai mokyklos baigimo atestatai, o vienuoliktokų lauks tarpiniai patikrinimai.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai paskelbus naujuosius švietimo reformos planus, internete pasipylė įvairūs komentarai – vieni iš jų švietimo sistemos pokyčius palaikantys, o kiti juos aštriai kritikuojantys. Ne išimtis ir vyresniųjų klasių moksleiviai, daugumai gimnazistų švietimo sistemos reforma kelia didelį nerimą.

Būsima vienuoliktokė Ugnė teigia, kad naujosios bendrojo ugdymo programos yra įvedamos pernelyg greitai bei neatitinka moksleivių ir mokytojų poreikių.

„Pokyčiai yra gerai, kai jie yra ištestuojami ir jiems yra pilnai pasiruošta, tačiau šiuo atveju aš matau neužtikrintumą, baimę ir dvejones. Mokytojai yra dar labiau apkraunami naujomis reformomis ir reikalavimais, o mokiniai yra tiesiog paliekami ant ledo. Man tai sukelia pyktį, nes viską stebint iš šono, atrodo, jog esame savotiški bandomieji triušiai. Aš siūlyčiau naujas bendrojo ugdymo programas testuoti 5 metais anksčiau, kad jos nebūtų kaip iš oro paimtas, naujas dalykas. Taip pat siūlyčiau labiau skatinti individualizuotą mokymąsi, atsižvelgiant į mokinių skirtingus poreikius, gebėjimus ir interesus.“

Gimnazistė Maja į naująją švietimo reformą taip pat žiūri neigiamai.

„Didesnių ar mažesnių švietimo reformų būna beveik kasmet, bet šįmet, atrodo, kad reforma buvo įvykdyta neatsižvelgiant į būtinus poreikius ir pokyčius švietime. Ji buvo įvykdyta per greitai ir patiems reformos vykdytojams nebuvo laiko atsakyti į mokytojams ir moksleiviams kilusius klausimus. Kad tokia reforma patenkintų didžiąją dalį žmonių, dirbančių su švietimu, ją reiktų tobulinti – aiškiai ir logiškai sudėlioti mokymosi programą, iš anksto atsakyti į visus kilusius klausimus, o ne tai bandyti suspėti padaryti per pusmetį. Visi kokybiškai atlikti darbai reikalauja daug laiko, ypač valstybės masto reformos.“

Žodžių į vatą nevynioja ir į vienuoliktą klasę eisianti Lėja.

„Mūsų valdžia bando pritapti prie vakarų švietimo sistemos ir kažką kažkam įrodyti. Vietoj to, kad sutvarkytų programas, kad bent vadovėliai nesibaigtų gegužės mėnesį, jie prikuria visokių tarpinių egzaminų, panaikina dalykų diferencijavimą, nors tai, kaip ir senas, geras mokslo metų prailginimas absoliučiai neduoda jokios naudos“.

Moksleivis Klevas taip pat yra nepatenkintas naujomis bendrojo ugdymo programomis. Jaunuolis pabrėžia tai, kad jos kelia didelį stresą ir mokytojams, ir mokiniams.

„Tiesą sakant, manau, jog ši reforma yra dar viena mūsų švietimo sistemos daroma klaida. Naujas programas įvedė nepaprastai greitai, kol net nėra pagal jas paruoštų vadovėlių ar kitokios mokymosi medžiagos. Mokytojams, kiek pačiam teko klausinėt, šios programos sukėlė daug streso, nes iki rugsėjo jie privalo paruošti gan smarkiai koreguotus kursus, pergalvoti ir pakeisti pateiktis, dalomąją medžiagą ir t. t. Iš mano, būsimo vienuoliktoko perspektyvos, matosi, kad veikiant pagal šią programą, nebus įmanoma įgyvendinti vieno iš pagrindinių iškeltų tikslų – sumažinti streso mokiniams. Vietoj brandos egzaminų abitūroje, dabar vienuoliktokams juos laikyti reikės du kartus – ir 11-oje, ir 12-oje klasėje. Net nekalbu apie padidintą pamokų skaičių, kuris „turėtų sustiprinti“ mūsų žinias, bet realybėje tik atims daugiau laiko, kurį galėtume skirti užklasinei veiklai bei asmeniniam tobulėjimui. Man šie pokyčiai atrodo keisti ir nenaudingi bei sukelia be galo daug baimės žengiant į vienuoliktus mokslo metus.“

Panašiai mąsto ir gimnazistas Tomas:

„Į ateinančius pokyčius nežiūriu teigiamai, nes jie yra labai skuboti ir pilnai neapgalvoti. Jie turėtų būti taikomi vėlesnei kartai, o ne mums, būsimiems vienuoliktokams, nes mums iki mokyklos baigimo lieka tik dveji metai. Programa visiškai pasikeičia, dėl to neišvengiamai susidursime su žinių spragomis… Taip pat nežinome, ar kitais metais turėsime atnaujintus vadovėlius, ar kitą medžiagą, iš kurios galėsime mokytis. Tai mums, mokiniams, kelia didelį stresą.“

Portalas „Žinau viską“ primena, kad nuo ateinančių, 2023–2024 mokslo metų, keisis valstybinių brandos egzaminų laikymo tvarka. Valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys. 11 klasėje moksleiviai laikys pirmąjį patikrinamąjį darbą, kuris sudaro 40 proc. galutinio egzamino balo. Likusius 60 proc. moksleiviams bus galima gauti 12 klasėje laikant brandos egzaminą.

Straipsnyje naudojamų nuotraukų autorė Visagino kūrybos ir menų akademijos studijos „Fotofabrikas“ mokinė Jelizaveta Novikova – Instagram @novikova.photography (mokytoja Ksenija Salimdžanova Abusagitova).