Rugsėjo 19 d. Prezidentūroje įvyko „NATO jaunimo konferencija“, pažymėjusi NATO jaunimo ambasadorių veiklos sezono pabaigą. NATO jaunimo ambasadoriai – tai jauni žmonės, besidomintys saugumo temomis ir siekiantys skleisti žinią apie vieną didžiausių pasaulio organizacijų. Renginyje dalyvavo politikai bei gynybos ir saugumo ekspertai. Tarp jų – Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė, karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų pajėgų karininkas, gynybos ir saugumo ekspertas bei psichologas Aurimas Navys, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Nerijus Stankevičius, taip pat Seimo narys, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Jie dalijosi įžvalgomis apie NATO vaidmenį ir strateginius sprendimus Lietuvos saugumo užtikrinimui.

Lietuvos stiprybė – sąjungininkų vienybė

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad svarbiausia Lietuvos užduotis šiandien – užtikrinti valstybės ir visuomenės saugumą.  „Turime sustiprinti gynybos sistemą tiek, kad ji veiktų kaip atgrasymo priemonė“, – teigė jis, primindamas posakį: „Nori taikos – ruoškis karui.“

Pasak D. Matulionio, nacionalinis saugumas neatsiejamas nuo kolektyvinio. Būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, Lietuva turi nepalyginamai daugiau galimybių. „Maža valstybė sunkiai pasipriešintų Rusijos agresijai be sąjungininkų“, – sakė patarėjas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvos gynybos biudžetas nuolat auga – tai rodo rimtą požiūrį į saugumą ir partnerystės įsipareigojimus. Šiemet skiriamos lėšos pasiekė reikšmingą lygį, o kitąmet biudžetas turėtų viršyti 5 mlrd. eurų.

Vienas svarbiausių projektų – Vokietijos brigados dislokavimas Lietuvoje. Anot Matulionio, tai pareikalaus didelių investicijų į infrastruktūrą – karių gyvenamąsias patalpas, mokyklas, sporto aikštynus ir kitus objektus. „Tai didelis uždavinys, bet tikiu, kad jį įgyvendinsime ir parodysime, jog Lietuva pajėgi valdyti tokio masto projektus“, – sakė jis.

Patarėjas taip pat ragino išlaikyti pozityvų požiūrį ir nepamiršti platesnio konteksto. Karas Ukrainoje, pasak jo, rodo, kad agresorius siekia ne tiek karinių pergalių, kiek režimo išlaikymo. Todėl Ukraina turi būti remiama visomis priemonėmis – karinėmis, politinėmis ir ekonominėmis. Europos Sąjunga, anot Matulionio, čia turi ypatingą vaidmenį – būtinos griežtesnės sankcijos, vienybė ir aiškus įsipareigojimas taisyklėmis grįstai tarptautinei tvarkai, ypač globalių galių, tokių kaip Kinija, įtakai augant.

Išryškėjo dar viena problema – demokratijos erozija

VU TSPMI direktorė Margarita Šešelgytė konferencijos metu pabrėžė, kad Lietuvos saugumas glaudžiai susijęs su tarptautine aplinka ir sąjungininkų parama.

„Nepastovi geopolitinė aplinka ypač veikia mažas valstybes. Lietuva priklauso nuo tarptautinės sistemos stabilumo, o padėtį apsunkina sienos su dviem agresyviomis, totalitarinėmis valstybėmis, pasirengusiomis naudoti jėgą siekiant savo interesų“, – sakė ekspertė. Pasak Šešelgytės, Rusijos karinė galia kelis kartus viršija Lietuvos gynybos biudžetą, todėl viena šalis negalėtų atsilaikyti. Vienintelė išeitis – glaudus bendradarbiavimas NATO ir Europos Sąjungoje.

Ekspertė taip pat įspėjo apie vidines grėsmes, ypač demokratijos eroziją. „Autokratijos, tokios kaip Rusija ir Kinija, meta iššūkį demokratijai, tačiau pavojingiau, kai demokratija silpsta pačiose demokratinėse valstybėse“, – pažymėjo Šešelgytė. Jai, prie demokratijos silpimo prisideda žiniasklaidos laisvės ribojimas, melagingos informacijos plitimas, ekonominiai sunkumai ir visuomenės nusivylimas institucijomis, sudarantys terpę populizmui bei žalingiems sprendimams.

Rusijos pagrindinis ginklas – pasakos ir panika

Karybos apžvalgininkas, buvęs specialiųjų operacijų karininkas Aurimas Navys teigia, kad šiandien pagrindinis Kremliaus įrankis – ne tankai ar raketos, o informacinis karas. Pasak jo, Rusija skleidžia pasakas, paniką ir mitą apie tariamą „didybę“, siekdama sukelti sumaištį priešininko pusėje ir įtikinti, kad ji yra nugalėtoja, net jei reali situacija kitokia. Ši „nugalėtojo filosofija“ grindžiama psichologiniu spaudimu ir manipuliacijomis visuomenės nuomone.

Dar prieš karą aktyviai veikė Rusijos diplomatai, formuodami tarptautinę nuomonę ir politinės bei ekonominės įtakos prielaidas. Šiandien Kremliaus naratyvai pasireiškia istorijomis apie tariamą nestabilumą, krizes priešininko šalyje ar gandais apie Putino sveikatą. Tradiciniai kariniai veiksmai, anot eksperto, tik sustiprina informacinį smūgį. Panikos kūrimas, dezinformacija ir nuolatinis spaudimas verčia priešininką klaidauti, priimti skubotus sprendimus ir silpnina koordinaciją. Navys pažymi, kad Lietuva turi įvertinti šias grėsmes, bet neturėtų atsakyti melu į melą – Rusija to ir laukia. Fizinis pasiruošimas neužtikrina atsparumo; tam būtina stipri civilinė infrastruktūra, aktyvūs piliečiai ir švietimas, padedantis atpažinti dezinformaciją ir neutralizuoti paniką.

Valstybė bus pasirengusi blogiausiam scenarijui

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Nerijus Stankevičius teigė, kad šalies saugumo sistema yra kompleksiška – ji apima ne tik kariuomenę, bet ir civilines institucijas bei visuomenės parengtį ekstremalioms situacijoms. Veiksminga gynyba priklauso nuo visų piliečių įsitraukimo – nuo medikų iki logistikos darbuotojų.

Svarbiausias diskusijos akcentas – Vokietijos brigados nuolatinis buvimas Lietuvoje. Šie sąjungininkų daliniai nebus laikini, todėl šalies infrastruktūra turi būti pritaikyta nuolatiniam karių ir jų šeimų gyvenimui: mokykloms, darželiams ir socialinėms paslaugoms. Dalį priežiūros gali vykdyti privatus sektorius, suteikiant darbo vietų ir skatindamas regionų ekonomiką. Nuolatinis sąjungininkų buvimas stiprina gynybą ir skatina vietos bendruomenių plėtrą.

Stankevičius taip pat pabrėžė mobilizacijos ir valstybės parengties svarbą. Net karo atveju valstybė tęstų veiklą sveikatos, švietimo, logistikos, maisto tiekimo, energetikos ir kitose srityse. Mobilizacija turi būti aiškiai suplanuota, užtikrinant prieigą prie medicinos paslaugų, būtiniausių išteklių ir informacijos. Civiliai, jaunimas, medikai ir savivaldybės turi žinoti savo pareigas ir prisidėti prie gynybos pagal galimybes. Kariuomenė ir civilinės institucijos nuolat koordinuotų veiklą su sąjungininkais, kad ekstremalių situacijų metu visos svarbios funkcijos veiktų sklandžiai.

JAV protas ne Europoje

Seimo narys ir buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas konferencijoje pabrėžė, kad, nors Jungtinių Valstijų parama išlieka strategiškai svarbi, mentaliai Amerika vis labiau atsitraukia nuo Europos. Diskusijos apie Europos Sąjungos plėtrą, įskaitant hipotetinę Kanados narystę, rodo būtinybę realistiškai vertinti juridinius ir politinius barjerus bei ieškoti naujų strategiškai svarbių sąjungininkų.

Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad sankcijos Rusijai dažnai neduoda laukiamo efekto: kai kurie nauji paketai leidžia Kremliui konsoliduoti valdžią, o dalis gyventojų net labiau palaiko Vladimiro Putino režimą. Nepaisant to, bendras Europos veikimas išlieka būtinas. Politikas pabrėžė sistemingą strategiją, apimančią gynybą, technologijas ir socialinę politiką. Investicijos turi būti nukreiptos į inovacijas ir infrastruktūrą, kad būtų galima ne tik reaguoti į dabartines grėsmes, bet ir prognozuoti ateities iššūkius.