Būdama 17-os metų, Ksenija įkūrė savo mažą konditerijos verslą „KKS CAKE“ ir neseniai susikūrė sparčiai augančią Instagram paskyrą, kurioje dalinasi savo skaniais desertais su sekėjais. Šiame interviu Ksenija papasakojo apie savo mažą verslą ir savo kelią.

Labai malonu, kad sutikai atsakyti į klausimus! Pirmiausiai trumpai papasakok apie save ir savo verslą.

Mano vardas Ksenija. Šiuo metu man septyniolika metų, bet savo verslą aš pradėjau būdama šešiolikos. Iš tikrųjų, aš visada svajojau įrodyti žmonėms, kad aš kažkam gabi ir galiu pasiekti savo tikslų. Mano tėvai labai gerai mane išauklėjo, todėl būtent jų dėka jau nuo pat vaikystės esu labai savarankiška. Tas savarankiškumas man padėjo įkurti savo konditerijos verslą.

Visi konditerijos gaminiai tavo „Instagram“ paskyroje atrodo profesionaliai ir labai apetitiškai. Kaip tu pradėjai savo kelią ir išmokai gaminti tokius tortukus ir keksus?

Pirmosios koronaviruso pandemijos bangos metu, aš pastebėjau, kad man labai gerai sekasi gaminti ir kadangi karantinas privertė visą dieną sėdėti namie, nusprendžiau, kad reikia kažkuo užsiimti. Užsirašiau į nuotolinius konditerijos kursus specializuotoje mokyloje ir taip pradėjau savo kelią. Šios mokyklos dėka, aš įgavau neįtikėtinai daug žinių ir sugebėjau kažką pasiekti. Žinoma, mano sunkus kelias neapsiėjo be ašarų, daugybės pastangų, darbo, bet aš tai įveikiau. Tai tikrai įmanoma.

Iš kur tu dažniausiai semiesi idėjų? Kas tave įkvepia?

Mano tortukai ne visada būna mano sukurto dizaino. Šiuo metu man dar tikriausiai reikėtų patirties, kad galėčiau kurti ekskliuzyvinius dizainus. Kol kas aš semiuosi tortukų dizainų idėjų iš visame pasaulyje žinomų konditerių. Seku jų „Instagram“ paskyras ir bandau atkurti kažką panašaus, semtis įkvėpimo.

Akivaizdu, kad savo verslui tu skiri nemažai laiko. Kaip tau sekasi derinti mokslą su konditerija?

Jeigu atvirai, man tai labai sunkiai sekasi. Vieno tortuko gamyba užtrunka tris paras. Tačiau, mano didelis noras tobulėti ir toliau siekti savo tikslo man neleidžia pasiduoti. Su ašaromis, bet derinu. Keliuosi septintą valandą ryto ir dažniausiai einu miegoti apie trečią valandą nakties, kadangi mokslams skiriu apie devynias valandas, o užsakymą tenka gaminti vakare, kad būtų šviežias ir skanus ryte.

Trumpai aprašyk savo dieną, kai tau reikia paruošti kažkieno užsakymą.

Mano dienotvarkė priklauso nuo užsakymo didžio ir jo dizaino. Aišku, kad sunkiausia savaitė būna tada, kai reikia paruošti net šešis tortus per savaitę. Papasakosiu apie savo dieną, kai man reikia paruošti pačio paprasčiausio dizaino tortuką. Pirmą dienos dalį aš skiriu mokslams. Tai be abejo labai svarbu, todėl visada stengiuosi uoliai mokytis. Antrą dienos dalį aš skiriu namų ruošos darbams ir savo mylimiausiam augintiniui, kuriam tikrai reikia skirti nemažai dėmesio. Nuo penktos vakaro iki pat nakties laiką skiriu savo užsakymams.

Koks buvo tavo pats sunkiausias konditerijos gaminys? Kiek laiko jis užėmė?

Manau visi esate girdėję apie skaniausius prancūziškus skanumynus „Macaroons“. Šis desertas užima mažai laiko ir jam reikia ne tiek daug ingridientų, bet aš tai vadinu savo sunkiausiu gaminiu, nes menkiausia šio deserto detalė gali sugadinti visą gaminį. Pirmą kartą gali gautis idealiai, o jau antras kartas bus nevykęs ir tu niekaip negalėsi suprasti ką tu padarei ne taip. Šiuos skanumynus man pavyko idealiai pagaminti tik nuo septinto karto. Praleidau labai daug laiko ir išleidau daug pinigų, kadangi šio deserto gamybai reikalingi migdolų miltai, o jie laikomi brangiausias miltais ir kainuoja tikrai nemažai. Svarbiausiai yra tai, kad man pavyko ir dabar nesusiduriu su jokiais sunkumais juos gamindama, kuo labai didžiuojusi.

Tavo „Instagram“ paskyra atrodo labai estetiškai. Ar naudoji papildomą įrangą savo nuotraukoms? Kokią dažniausiai?

Aš manau, kad jeigu tavo desertas atrodo reprezentyviai galima tikrai apsieiti be profesionalaus fotoaparato ir gražiai nuofotografuoti telefonu. Mano paskyra atrodo estetiškai, nes naudoju specialų fotografinį foną, kurį nusipirkau kai tik viską pradėjau. Pakyroje vyrauja pagrindinės spalvos, todėl viskas atrodo tvarkingai. Telefonas, fotografinis fonas ir padengta pledu taburėtė – tai visa mano paslaptis.

Ar jau teko susidurti kažkokiais su sunkumais? Su kokiais?

Kiekvienam verslui tenka susidurti su kažkokiais sunkumais. Mano atveju, ne visi klientai yra pasiruošę mokėti pakankamai didelę sumą už mano pastangas. Tikriausiai, žmonėms daug lengviau nubėgti iki artimiausios maisto parduotuvės ir nusipirkti tortą su labai kenkiančiais mūsų organizmui konservantais. Pavyzdžiui E400 arba E20. Žmonės nesupranta, kad už tortus užsakymui reikia sumokėti nemažą sumą ir ji žymiai skirsis nuo parduotuvinės kainos. Mano tortukų kainos yra tikrai per mažos ir mano darbo tikrai neatsiperka. Atsiperka produktai, elektra, bet savo asmeninėms išlaidoms prisiimu labai mažai.

Planuoji ateityje pradėti gaminti užsakymui naujus desertus? Jeigu ne paslaptis, kokius?

Jau šį mėnesį į savo asortimentą įtrauksiu naujus Kalėdinius skonius kaip tik tų sunkiausių „Macaroons“. Pagalvojau, kad tai tikrai padės pajusti tą tikrąją Kalėdų dvasią ir žiemos atmosferą. Praeitą savaitę tortukų skonių asortimentą papildžau nauju skoniu „Ferrero Rocher“. Tai tie skanūs saldainiai žavinčioje, auksinėje pakuotėje. Man šis skonis asocijuojasi su Kalėdomis ir Naujais metais, todėl įtraukiau šį skonį artėjant šventėm.

Ar norėtum ateityje susieti savo gyvenimą su konditerija ar vis palikti tai hobiu? Kodėl?

Kol kas dar nieko tiksliai pasakyti negaliu. Jeigu mano konditerijos verslas toliau sėkmingai klės, kuo aš labai tikiuosi, tada profesionaliai gilinsiuos į šią sferą ir susiesiu gyvenimą su konditerija. Man nuoširdžiai patinka šis darbas, jis man teikia malonumą. Manau, kad darbas visada turėtų teikti malonumą. Jeigu nepasiseks, norėčiau studijuoti verslo valdymą Ispanijos universitete.

Dėkojame už atsakymus, o tave kviečiame apsilankyti pašnekovės Instagram!