3.239.7.207
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Viktorija Daktariūnaitė
Data
2021-01-13

„Man TO niekada gyvenime nereikės“. O jeigu…?

Autorius
Viktorija Daktariūnaitė
Data
2021-01-13

„Man TO niekada gyvenime nereikės“. O jeigu…?

Dažniausiai nuo šešerių metų esame pasodinami į mokyklos suolą, kurį netgi galime laikyti „tikrąja žmogaus gyvenimo pradžia“. Ši mokslo pažinimo kelionė prasideda nuo abėcėlės bei skaičių mokymosi, kol yra pasiekiami tokie dalykai kaip, pavyzdžiui, įvairiausių vektorių ar molekulinių junginių skaičiavimai. Atrodytų, kam viso to reikia, kam tiek vos suprantamos informacijos, nejaugi šie dalykai parodys, koks aš esu asmuo? Galbūt šiais aspektais tikrai nebus galima įvardinti, koks tu esi žmogus, tačiau jie tau padės pačiam suprasti, kas tu esi ir ko tu trokšti.

Mokymosi dėka yra atrandamas tikrasis žmogaus pašaukimas. Nuo mažens esame skatinami mokytis, lavintis, įgyti kiek tik įmanoma daugiau žinių, kartais net nesusimąstant, kurioje srityje būtų teisingiau ugdytis. Kad ir kaip gaila būtų pripažinti, tačiau tokio požiūrio ir paskatų dėka mes pamirštame vieną iš pagrindinių mokslo tikslų. XX a. Amerikos žurnalistas Sydney J. Harris yra sakęs: „Mokslo paskirtis – tai paversti veidrodžius langais.“ Tai ir yra tas mokymosi tikslas, kurį mes dažnai savo gyvenimuose pamirštame. Mokslas ar išsilavinimas neturėtų tapti prievarta ar siena, į kurią atsimušame. Tai turėtų būti mūsų paskata stengtis atrasti tikrąjį save, giliau pažvelgti į savo vidų. Tik mokymosi dėka mes galime atrasti kelią į savęs pažinimą. O ši pažintinė kelionė būtent ir prasideda jau besimokant darželyje ir mokykloje. Susidūrus su įvairiausiomis pamokomis, skirtingais dalykais, mes pradedame atpažinti tai, kas mūsų netenkina, kas mums nesuteikia džiaugsmo bei tai, kas mus žavi ir skatina dar labiau domėtis tuo dalyku. Jei tavęs nežavi matematika ir jos funkcijos, galbūt sudomins menas ir jo šakos. Visiškai nesvarbu, kuri kryptis atrodys lyg būtų tavo pašaukimas, svarbu tai, jog tu suprastum, kad tik besimokydamas įvairiausių dalykų, gali surasti tai, kas tavo širdžiai teikia džiaugsmą.

Kiekviename mūsų žingsnyje yra užslėptas mokslas. Kaip taip gali būti, kaip paprastame žmogaus veiksme gali slypėti mokslas? Pagalvok. Pabundi ryte ir kažkodėl jautiesi pavargęs, neišsimiegojęs, gerai pagalvojus supranti, jog pastaruoju metu per parą tu miegui skiri tik 5 valandas, nors puikiai žinai, jog žmogaus organizmui reikia bent 7 valandų miego. Tiek tau, tiek ir kitiems ši informacija atrodo puikiai žinoma, tačiau tai – mokslas. Šį faktą tu greičiausiai atsimeni iš biologijos pamokų mokykloje, nes tai buvo viena iš pirmųjų vietų tavo gyvenime, kuri teigė tokį dalyką. Vis dar netiki? Gerai, tada klausimas tau – kodėl kiekvieną rytą ir vakarą valaisi dantis? Tu turbūt atsakytum: „Kad nesmirdėtų mano burna ir mano dantys būtų švarūs.“ Taip, tai visiška tiesa, tačiau, kas taip teigia, kas nurodo, jog dantų nesivalymas būtų kažkokia gyvenimo problema? Vėlgi – mokslas. Taip ir bet koks kitas mūsų atliekamas veiksmas yra pagrįstas arba mokslu, arba mūsų įgytomis žiniomis. Galėtume teigti, jog mokykloje yra daug nereikalingų dalykų, kurie tik atima iš mūsų laiką. Tačiau, jei ne matematika, tu negalėtum susiskaičiuoti savo biudžeto išlaidų, jei ne biologija, tu nežinotum, kodėl tau yra taip svarbu pavalgyti pusryčius, jei ne fizika, tu nesuprastum, kodėl radiacija yra itin pavojinga, ir daugelis kitų priežasčių, kodėl mokykloje mokomi dalykai yra tokie svarbūs ir reikalingi. Dabar gyvename tokioje eroje, kai kiekvienas mūsų žingsnis yra grindžiamas mokslu ir to neįmanoma paneigti.

Įgytos mokslo žinios tau gali ir nesuteikti tam tikros karjeros ar išsilavinimo, tačiau kiekvienas išmoktas dalykas tavo gyvenimui ir tavo asmenybei suteikia neįkainojamą prasmę. Todėl visų dalykų, kurių mokaisi mokykloje, tikrai prireiks gyvenime, tik kiekvienas iš jų atras tinkamą savo vietą.