Maisto švaistymas yra veiksmas, kai mes neatsargiai naudojame, išmesdami arba niekais pavartodami maisto produktus. Tai yra problema, kuri kelia didelį susirūpinimą visame pasaulyje, nes turi neigiamų pasekmių tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. 

Štai keli atvejai, kai nuo maisto švaistymo gali nukentėti žmonės ir aplinka: 

1. Badas ir skurdo padidėjimas. Žmonės, gyvenantys šalyse su mažomis išteklių galimybėmis, gali patirti badą arba padidėjusį skurdą, kai maistas yra švaistomas, o ne naudojamas teisingai bei atsakingai.
2. Aplinkos tarša. Maisto švaistymas prisideda prie aplinkos taršos. Kiekvieno išmesto maisto produkto gamybai buvo sunaudota vandens, energijos ir žemės ūkio išteklių, o pašalinių produktų ir išmetamųjų dujų kiekis dėl maisto gamybos ir švaistymo didina klimato kaitos grėsmę.

Šie pavyzdžiai parodo, kad maisto švaistymas yra rimta problema, turinti platesnes socialines ir ekologines pasekmes, kurios daro įtaką žmonėms ir visai planetai. Todėl svarbu siekti mažinti maisto švaistymą ir skatinti tvarų maisto vartojimą, kad sumažėtų neigiamos jo poveikio žmonėms ir aplinkai sąnaudos.

Trečdalis pasaulyje pagaminto maisto nesunaudojama arba išmetama. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kasmet maisto atliekos Europos sąjungoje sudaro 90 mln. tonų arba 180 kg vienam gyventojui.

Europos parlamentas paragino ES valstybes, kartu ir Lietuvą, užtikrinti, jog iki 2025 metų ES maisto atliekų sumažėtų 30 proc., o iki 2030-ųjų – 50 proc., palyginus su 2014 m. kiekiu. Kovai su maisto švaistymu skirta ES platforma suvienijo atsakingų valstybės institucijų atstovus ir nevyriausybines organizacijas. Parengtos rekomendacijos dėl perteklinio maisto perdavimo labdarai, pradėta kurti vieninga maisto atliekų matavimo sistema. 

Lietuvoje maitinimo įstaigos imasi veiksmų, kad sumažintų maisto praradimus: planuoja efektyvesnę gamybą, tiksliai numato, apgalvoja maisto produktų pirkimus, meniu planavimą, tinkamą maisto produktų laikymą ir tinkamo dydžio porcijų taikymą. Tačiau tyrėjai pastebi, kad vieno iš svarbiausių veiksmų, siekiant sumažinti maisto praradimus – maisto pertekliaus perdavimo žmonėms, kuriems jo trūksta – imasi tik labai mažai verslo maitinimo įstaigų. Iš 60 verslo maitinimo įstaigų tik 5 nurodė, kad bendradarbiauja su Maisto banku ir / arba kitomis labdaros organizacijomis. Per vieną mėnesį vidutiniškai viena įstaiga paaukojo 23 kg maisto. 

Kiekvienas iš mūsų, norėdami prisidėti prie maisto švaistymo stabdymo, gali padaryti daugybę mažų, bet svarbių žingsnelių. Pateikiame keletą pavyzdžių, kaip tai atlikti: 

1. Planuokite maisto sąnaudas. Iš anksto planuokite, ką valgysite per savaitę, sudarykite sąrašus su tiksliais kiekiais, ką pirksite. Taip sumažinsite tikimybę perkrauti savo šaldytuvą ar spintelę maisto produktais, kurie gali likti nesuvartoti ir būti išmesti.
2. Atkreipkite dėmesį į galiojimo datas. Prieš pirkdami ar naudodami maisto produktus, patikrinkite galiojimo datas. Pirmiausia naudokite tuos produktus, iki kurių galiojimo pabaigos liko mažiausiai laiko, stebėkite jų būklę.
3. Mokykite savo jaunesnius brolius ar seses, draugus bei šeimą apie maisto švaistymą. Dalinkitės savo žiniomis apie maisto švaistymo problematiką ir įtraukite savo artimuosius į maisto planavimo ir gamybos procesą. Taip galite paskatinti jų sąmoningą požiūrį į maistą ir atsakingesnį elgesį.
4. Parama vietiniams maisto bankams ar labdaros organizacijoms. Jei turite per daug maisto, kurio negalite panaudoti, apsvarstykite galimybę jį perduoti vietiniams maisto bankams ar kitoms labdaros organizacijoms, kurios padeda skurdžiai gyvenantiems žmonėms.
5. Stebėkite ir analizuokite savo maisto švaistymo įpročius, kad galėtumėte juos sumažinti ateityje. Atkreipdami dėmesį  į daromas  klaidas, galite tapti sąmoningesniu vartotoju.

Mūsų pasirinkimai ir veiksmai šiandien formuoja rytojaus pasaulį. Siekdami tvaraus ir žmonių sveikatai bei aplinkai palankaus rytojaus, privalome veikti drauge ir imtis atsakingų veiksmų šiandien. Maisto švaistymo mažinimas yra tik vienas iš daugelio žingsnių į priekį. Įsitraukime ir kartu darykime teigiamą pokytį mūsų pasauliui!