Lietuva, kaip mažytė, tačiau stipri šalis, neabejotinai išsiskiria tarptautinėje arenoje savo nepaprastu solidarumu ir pagalba Ukrainai. Lietuvių indėlis į Ukrainos paramą per pastaruosius metus tapo tikru pavyzdžiu, kaip viena šalis gali padėti kitai krizės akivaizdoje. Šiame straipsnyje atskleisime trijų savanorių – Tomo Jenkelevič, Eduardo Pontežio ir Antano Čeponio – kelionės istoriją. Jų patirtys ne tik atskleidžia didžiulį solidarumo potencialą, bet ir suteikia įkvėpimo kiekvienam iš mūsų.

Savanorių komanda vyko į Ukrainą, veždama humanitarinę pagalbą ir siekdama prisidėti prie karo zonose gyvenančių žmonių gerovės. Jie ne tik patys finansavo kelionę, bet ir surinko reikalingus resursus, tokius kaip maistas, higienos priemonės ir žaidimai vaikams. Dokumentuodami savo patirtis, jie siekė ne tik padėti, bet ir didinti visuomenės informuotumą apie Ukrainos padėtį, parodant, kaip kiekvienas žmogus gali prisidėti prie tarptautinės pagalbos.

Bučos gyventojo istorija, kurį savanoriai užfiksavo, buvo itin sukrečianti. Jis pasakojo apie rusų karių siautėjimą, kurio metu buvo naikinami ir grobiami asmeninių šeimos turtai, patiriama baimė ir beviltiškumas. Šios istorijos atskleidžia ne tik karo siaubą, bet ir nepaprastą vietinių gyventojų drąsą ir ištvermę.

Matematikos mokytoja iš Borodiankos tapo tikru simboliu nepalūžimo dvasios. Nepaisydama sunkių sąlygų, ji ir toliau dėstė pamokas internetu ir įrengė improvizuotą klasę prie sudegusio namo griuvėsių. Jos pasiryžimas ir įkvėpimas tapo žinomi „TikTok“ platformoje, o jos istorija įkvėpė daugelį žmonių visame pasaulyje.

Apsilankymas žuvusių karių kapinėse buvo ypatingai jaudinantis. Matydami šimtus kapų ir gedinčius artimuosius, savanoriai patyrė gilų emocinį poveikį, suprasdami karo aukų realijas ne tik per skaičius, bet ir per asmenines istorijas apie nutrauktus gyvenimus ir pasikeitusias šeimas.

Ši kelionė buvo ne tik fizinis, bet ir gilus emocinis išbandymas savanoriams. Kiekviena istorija, kiekvienas susitikimas su nukentėjusiais paliko ryškų įspūdį, formuodamas jų požiūrį į savanorystę ir tarptautinę pagalbą. Patirtos emocijos ir išmoktos pamokos sustiprino jų įsipareigojimą tarptautinei pagalbai ir bendruomenės gerovei.

„Sutikome labai daug žmonių, kurie tiesiog norėjo mums išsipasakoti ir papasakoti savo istorijas. Jautėsi, kad jie tai daro nuoširdžiai ir kad jiems reikia psichologinės pagalbos. Vis dažniau ukrainiečiai renkasi pasakoti savo išgyvenimus juoko forma, tačiau labai sunku įsivaizduoti, ką žmonės turėjo patirti, kai per porą metrų nuo jų sprogo bombos, vyko susišaudymai ir žuvo žmonės.“, – pasakoja Tomas Jenkelevič.

Eduardas Pontežis pabrėžia dokumentavimo svarbą: „Tai buvo mano pirmoji kelionė į karo zoną, ir kiekvienas pasakojimas buvo neįkainojamas. Norime pasidalinti šiomis istorijomis su pasauliu, kad būtų geriau suprantama, su kuo susiduria Ukrainos žmonės.“

Šios misijos istorijos pabrėžia savanorystės ir pilietinio aktyvumo svarbą. Savanorių veikla ne tik pabrėžia pagalbos poveikį, bet ir skatina visuomenę suprasti, kaip paprasti žmonės gali prisidėti prie didelių pokyčių. Tokios žmonių iniciatyvos padeda didinti supratimą ir vertinimą apie tarptautinę pagalbą bei įkvepia kitus veikti ir prisidėti.

Dokumentiniai filmai ir nuotraukų paroda, sukurta šios kelionės metu, suteikia balsą tiems, kurių patirtys dažnai lieka nematytos. Šie projektai buvo pristatyti tarptautinėse konferencijose ir vietiniuose renginiuose, pabrėžiant jų svarbą ir poveikį. Savanoriai taip pat laimėjo DELFI portalo konkursą „Būk aktyvus – tapk savo pokyčiu“, dar kartą patvirtindami jų pastangų vertę.

Pirmasis dokumentinis filmas iš kelionės yra prieinamas „YouTube“ platformoje. Antrasis filmas, 30 minučių trukmės, bus išleistas artimiausiu metu, o Tomas, Eduradas ir Antanas šiuo metu planuoja parodas ir filmo pristatymus po Lietuvos regionus. Ši iniciatyva, tapusi tikru projektu su iškeltais tikslais ir planu, Šiuo metu yra finansuojama savomis lėšomis. Pagrindinis tikslas yra aiškus: didinti visuomenės informuotumą apie Ukrainos karo situaciją ir skatinti tarptautinį solidarumą. Lietuva, per savo iniciatyvas ir paramą, ne tik teikia pagalbą, bet ir prisideda prie globalios pagalbos tinklo kūrimo.

Šios kelionės ir istorijos iliustruoja ne tik Lietuvos solidarumą, bet ir globalią atsakomybę. Kiekvienas mūsų veiksmas, net ir mažas, gali tapti pradžia didelių pokyčių. Skatiname visus prisidėti prie savanorystės ir pilietinio aktyvumo, nes kiekviena pagalba ir parama yra žingsnis link geresnio pasaulio.

Jaunuoliai kviečia visus į parodas ir į antrojo filmo pristatymą. Renginiuose turėsite galimybę užduoti jiems klausimus ir išgirsti dar daugiau istorijų ir įspūdžių iš jų kelionių į Ukrainą.

Čia galite peržiūrėti dokumentinį filmą iš kelionės (aut. Eduradas Pontežis).