44.206.248.122
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Beta Buzaitė
Data
2021-04-20

Lėtosios žurnalistikos erdvė NARA pirštu beda į visuomenės problemas

Autorius
Beta Buzaitė
Data
2021-04-20

Lėtosios žurnalistikos erdvė NARA pirštu beda į visuomenės problemas

Ką Tau reiškia atsakinga žurnalistika? Kuo ji skiriasi nuo kiekvieną dieną girdimų, matomų naujienų arba straipsnių su akį traukiančiomis (ir dažnai klaidinančiomis) antraštėmis gausos?

Būtent šį skirtumą galime įžvelgti kalbėdami apie NARĄ – žurnalistikos erdvę, kurioje nagrinėjami esminiai visuomenės procesai. NARA kolektyvo profesionalumą ir atsidavimą darbui įrodo ne vienas gautas apdovanojimas Lietuvoje bei pasaulyje.

Šiandien kalbiname NARA žurnalistę Indrę Kiršaitę, kuri nuoširdžiai ir įkvepiančiai dalinasi savo mintimis apie šią organizaciją ir jos veiklą.

Kaip apibūdinate ir ką pasakojate žmonėms, pirmą kartą išgirdusiems NARA pavadinimą?

NARA yra lėtos ir atsakingos žurnalistikos erdvė. Kuriame ilgos apimties publikacijas, į kiekvieną temą stengiamės kuo labiau įsigilinti, jos sukasi mūsų galvose daug laiko. Kai gilinamės į problemą, ieškome ir galimų jos sprendimo būdų. Mūsų erdvėje galite rasti žurnalistinius darbus trimis kalbomis ir pačiais įvairiausiais formatais – tai multimedijų pasakojimai, podkastai, tekstai, fotoistorijos ir videoistorijos. Didelį dėmesį skiriame kiekvienos istorijos vizualumui, mūsų publikacijas papildo ne tik nuotraukos, bet ir iliustracijos. Mums svarbu, kokią patirtį gaus skaitytojas būdamas mūsų puslapyje – čia nepamatysite iššokiančių reklamos banerių, perteklinių vizualinių elementų ir informacijos, čia daug švarios erdvės akims ir mintims. NARA redakcijoje susibūrę žurnalistai, turintys tiek tarptautinės patirties, tiek dirbę įvairiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Tačiau taip pat nuolat plečiame savo autorių ratą. Norime sukurti erdvę, kurioje skaitytojai galėtų atvirai dalintis savo patirtimi ir žiniomis.

Kokios temos dažniausiai atsispindi jūsų kuriamame turinyje? Kuo jos yra aktualios šių dienų visuomenei?

Daugiausia gilinamės į socialines problemas ir žmogaus teisių klausimus. Daug dėmesio skiriame kalbėjimui su bendruomenėmis, kurios yra mažai ir dažnai stereotipizuotai reprezentuojamos – tai romai ir kitos etninės mažumos, migrantai, LGBTQ+, neįgalieji, žmonės iš įkalinimo įstaigų, nuo smurto ir seksualinio priekabiavimo nukentėjusios moterys. Taip pat daug dėmesio skiriame psichologinėms temoms ir aplinkosaugai. Kartais atliepiame ir politines aktualijas, bet į jas žvelgiame ne kaip į tos dienos įvykį, bet kaip į ilgą procesą. Mums svarbus visuomenei reikšmingų reiškinių įkontekstinimas. Daugelį mūsų publikacijų galima atsiversti ir po metų ar trejų, jos išlieka tiek pat aktualios ir svarbios, nes jų ašis yra žmonių istorijos. Žvelgiame plačiau Lietuvos ir kaimyninių šalių – pas mus galite rasti pasakojimų iš šalių, apie kurias rečiau kalbama tradicinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, iš Mianmaro, Etiopijos, Sudano, Meksikos. Šiuo laikotarpiu nemažai kalbame apie pandemijos padarinius – pasidalinome darbo netekusių žmonių istorijomis, aiškinomės, kaip pandemija paveikė turizmo sektorių, gilinomės į kurjerių darbo kasdienybę ir teises, siekėme suprasti, kodėl mažai pasitikima skiepais nuo koronaviruso, analizavome mūsų psichologinę savijautą šiuo nerimo kupinu laikotarpiu, kalbėjomės su moksleiviais, jau metus gyvai nemačiusiais savo bendraklasių, taip pat ir su mokslininkais, gydytojais.

Kaip pandemija paveikė jūsų veiklą? Kokių problemų ir jų sprendimų kilo šiuo laikotarpiu? O galbūt jokių žymių sunkumų neatsirado?

Žurnalistinis darbas yra kontaktinis, tad šia prasme pandemija mus apribojo – interviu persikėlė į nuotolines platformas, tik labai retais atvejais susitinkame su pašnekovais gyvai. O gyvas pokalbis nuo nuotolinio skiriasi. Tačiau ne tik mūsų darbas persikėlė į virtualias platformas, dauguma žmonių šiuo laikotarpiu praleidžia daugiau laiko prie kompiuterio, tad šia prasme galime pamatyti ir teigiamų pusių – kai kuriuos pašnekovus, ypač iš kitų miestų ar šalių, tapo lengviau pasiekti. Aš pati labai pasiilgau gyvo susitikimo su žmonėmis, pokalbio ne tik interviu metu, bet ir prieš bei po, ne internetinio, turinčio metalinį atspalvį, o gyvo garso, ne kambario tylos, o miesto ir gamtos garsų. Bendrai žiniasklaidos rinką pandemija paveikė stipriai – nukrito didžiųjų žiniasklaidos priemonių pajamos, nes sumažėjo reklamų užsakovų kiekis, o juk tradicinė komercinė žiniasklaida daugiausia iš to ir išgyvena. Teko girdėti apie atleistus žurnalistus, sumažintus atlyginimus, buvimą prastovose. Tačiau, kadangi mūsų organizacija yra ne pelno siekianti, mes neturime didelių reklamos užsakovų, daugiausia išsilaikome iš „Patreon“ rėmėjų ir įvairių laimėtų konkursų, kuriems teikiame savo projektus, mūsų ši bendra tendencija nepaveikė. Atvirkščiai – mūsų „Patreon“ rėmėjų skaičius pandeminiu laikotarpiu stabiliai auga, nors iš pradžių buvo nerimo, kad dėl sumažėjusių pajamų skaitytojai, klausytojai ir žiūrovai pradės taupyti ir nustos remti. Tačiau džiaugiamės, kad taip neįvyko, ir labai vertiname kiekvieno žmogaus paramą mums.

Jūsų darbo profesionalumą ir kokybę reprezentuoja daugybė apdovanojimų ne tik iš Lietuvos, bet ir pasauliniu mastu. Ką jums tai reiškia? Ar gavus kiekvieną iš šių įvertinimų kokiu nors būdu pasikeitė požiūris į tai, ką ir kaip darote?

Aš pati prie NARA prisijungiau vėliau, kai visi didžiausi apdovanojimai jau buvo gauti, tad čia kolegų didelio ir nuoširdaus darbo nuopelnas. Tačiau tikiu, kad apdovanojimų bus ir ateityje, ypač pasibaigus pandemijai, kada galėsime skirti daugiau laiko dokumentiniams pasakojimams įvairiais formatais. Kiek teko kalbėtis su NARA kolegomis, apdovanojimai ir įvertinimas pradžiugina, tačiau didžiausias apdovanojimas yra pradėtos diskusijos dažnai nepatogiomis temomis ir pokytis. Po 2015 m. publikuoto multimedijų projekto „Vienodos dienos“ apie Panevėžio moterų pataisos namuose kalinčias moteris, buvo pastatytas naujas pastatas joms gyventi kartu su savo vaikais. 2016 m. projektas „Galia nugalėti“ apie paralimpiečius prisidėjo prie neįgaliųjų sporto didesnio matomumo. Prasidėjus diskusijoms apie diskriminuojančiai nelygias premijas už laimėtus medalius paralimpiečiams, lyginant su olimpiečiais, Vyriausybė jas padidino dvigubai. Po 2018 m. projekto „Kol dega raudona“ apie politinius pabėgėlius iš Rusijos Lietuvoje pradėta daugiau kalbėti apie pabėgėlių įvairovę Lietuvoje. Iš naujesnių pavyzdžių – šių metų sausį, publikavus išsamų tekstą apie Stambulo konvenciją, prisidėjome prie diskusijų pradžios šia tema. Prieš kelias savaites publikavome videoistoriją apie dažniausiai pandemijos metu sutinkamus žmones – kurjerius. Tai prisidėjo prie platesnio supratimo apie jų teisių užtikrinimą. Žinoma, nepatogios diskusijos turi savo kainą – nors jaučiame didelį palaikymą, bet susilaukiame ir piktų žinučių bei neapykantos kalbos, tačiau tai turbūt yra įrodymas, kad diskusijų šiomis temomis trūksta ir mūsų darbas yra reikalingas. Tikiuosi, kad ateityje jos bus konstruktyvesnės.

Kas jums yra gera žurnalistika?

Gera žurnalistika man pirmiausia yra atsakinga ir etiška. Įsigilinanti į tai, apie ką kalba. Suteikianti balsą mažai girdimoms bendruomenėms, padedanti skirtingoms grupėms susikalbėti ir suprasti vienai kitą. Nesivaikanti reitingų pigiomis antraštėmis ir neklaidinanti. Įtraukianti, šviečianti, pasakojanti įdomias ir svarbias istorijas, išlaikanti pagarbą kiekvienam žmogui. Kalbanti apie tas sritis, kuriose trūksta pokyčių.

Kokią NARA įsivaizduojate ateityje kuriamo turinio atžvilgiu? Ar šis vaizdas skiriasi nuo dabartinio?

Man atrodo, kad NARA turi tvirtus pamatus, tad norisi ir toliau juos išlaikyti ir mažais žingsneliais judėti į priekį. Mėgautis procesu ir tiesiog būti. Tikiuosi, kad ateityje bus dar daugiau įvairovės ir kokybiškų publikacijų, temos ir pašnekovai plėsis geografiškai, į žurnalistinių darbų kūrimą įsitrauks žmonės iš įvairiausių bendruomenių ir kalbės jiems aktualiomis temomis, stiprinsime dialogo kultūrą ir sieksime suprasti kitą. Grįšime prie temų, kuriomis kalbėjome anksčiau, ir stebėsime pokytį. Toliau tęsime edukacinius projektus ir stengsimės prisidėti prie didesnio medijų raštingumo visuomenėje. Tikiuosi, kad ir ateityje išlaikysime finansinį stabilumą, kuris leis išbandyti naujas formas, labiausiai tinkančias įvairioms istorijoms pasiekti žmogaus vidų.

 

Aktualią, nuoširdžią, profesionalią ir atsakingą žurnalistiką rasi: https://nara.lt

Nuotraukos autorius –  ©Karolis Vyšniauskas | NARA