Šiandienos pasaulyje būtų sunku arba netgi neįmanoma atrasti žmogų, kuris nesinaudotų šiuolaikinėmis technologijomis. Sparčiai vystomos technologijos ir mobilumas suteikia mums platų spektrą galimybių, kuriomis naudojasi netgi didžiausios įmonės pasaulyje. Vis daugiau įmonių skatina savo darbuotojus dirbti per nuotolį. Vis daugiau atsiranda profesijų, kurios suteikia galimybę dirbti iš namų. Viena iš jų – virtualus asistentas. Į visus klausimus apie šią veiklą atsakė VAMIGLĖ virtualaus asistavimo paslaugų verslo įkūrėja Miglė Gudavičiūtė-Kapoor.

-Kuo šiuo metu užsiimate? Ką veikėte iki tol?

– Visuomet domėjausi daugybe įvairių veiklų ir nuolat norėjosi vis naujų patirčių, pažinčių, iššūkių.

Mano karjera prasidėjo anksti, dar studijų metais pradėjau dirbti. Nuo mažos įmonės, kuri pardavinėjo siuvimo mašinas, kur, dabar suprantu, taip pat buvau direktoriaus asistentė. Nors tuo metu visi buvo vadinami vadybininkais, tad oficiali pozicija taip ir vadinosi.

Po to išvykau mokytis pusmečiui į Suomiją. Grįžusi baigiau ekonomikos bakalauro studijas Vilniaus universitete ir įsidarbinau pasaulinėje konsultacijų įmonėje „Ernst & Young“, kaip vadovų asistentė. Ir ten man vis norėjosi daugiau, tad išbandžiau save ir kitose veiklose: atlikinėjau marketingo, viešųjų pirkimų, buhalterinės apskaitos užduotis.

Supratusi, kad noriu dar, įstojau į ISM magistro studijas. Po metų išvažiavau pagal dvigubo diplomo programą į Prancūziją, kur baigiau savo studijas, gavau du diplomus: lietuvišką ir prancūzišką. Dar metams likau Prancūzijoje, kur atlikau praktiką dviejose tarptautinėse įmonėse. Prancūzijoje susipažinau su savo dabartiniu vyru. Kadangi jis yra iš Indijos, išvykome gyventi ten. Indijoje dirbau kaip laisvai samdoma rinkos analitikė keliose tarptautinėse kompanijose. Taip prasidėjo mano darbas nuotoliniu būdu. Tai buvo prieš septynerius metus. O prieš daugiau nei penkerius metus, grįžus gyventi į Lietuvą, nusprendžiau įgyvendinti seną idėją / svajonę – pradėti virtualaus asistavimo veiklą. Jau kuri laikas mano daugiausiai laiko, energijos, emocijų ir, žinoma, darbo užima VAMIGLĖ virtualaus asistavimo paslaugų verslo vystymas ir įgyvendinimas. VAMIGLĖ gyvuoja jau beveik penkerius metus.

– Kaip Jums kilo idėja sukurti VAMIGLĘ? Ar sunku buvo įgyvendinti šią idėją?

– Virtualaus asistavimo idėja gimė perskaičius Tim‘o Ferri‘o  knygą „Keturių valandų darbo savaitė“. O kas yra sunku? Tai ne akmuo, kurį reikia pakelti. Pradėti teikti virtualaus asistavimo paslaugas nebuvo sunku. Sunku buvo tam prisiruošti. Rasti tinkamą laiką, nes jis vis atrodo niekada nėra tobulas. Ir niekada nebus.

Ar viską žinojau, kai pradėjau? Nežinojau nieko. Viską teko susikurti pačiai. Tuo metu dar beveik niekas nežinojo, kas yra virtualus asistavimas. Dabar žinau, kad pasiruošęs niekada nebūsi. Reikia tik labai norėti ir daug dirbti. Tuomet viskas įmanoma.

– Ką daro virtualusis asistentas? Kokios jo pareigos / užduotys?

– Pasaulyje labai skirtingai suprantama virtualaus asistento rolė. Galiu pasidalinti, kaip aš suprantu ir kokį virtualų asistentą savo klientams kuriu aš.

Tiksliai pasakyti, kokios virtualaus asistento pareigos ar užduotys labai sunku, bet dažniausiai tai būna: atsakymas į el. laiškus ir žinutes, informacijos paieška, dokumentų rengimas ir pan. VA dažniausiai perima tas užduotis, kurias atlieka mažų įmonių vadovai arba savo srities specialistai (investuotojai, fotografai, konsultantai, treneriai ir pan.), tačiau jas gali atlikti bet kas, nebūtinai pats įmonės vadovas. Labai dažnai, pavyzdžiui, fotografas pradėjęs savo veiklą, daro viską pats: atsakinėja į el. laiškus, siunčia pasiūlymus, įkelia koreguotas nuotraukas į drive ir persiunčia jas klientams. Nors iš esmės vienintelis dalykas, ką iš tiesų gali daryti tik fotografas yra fotografuoti ir retušuoti nuotraukas. Visus kitus papildomus darbus gali atlikti bet kas. Tie darbai ir užduotys, kurios gali būti atliekamos nuotoliniu būdu, gali būti deleguotos virtualiems asistentams.

– Su kokiais sunkumais gali susidurti / dažniausiai susiduria virtualūs asistentai?

– Kadangi užduotys yra pačios įvairiausios, todėl sunkiausia yra išmokti suprasti, kad visko žinoti nereikia, kad viską galima išmokti arba rasti, kas galėtų tai atlikti.

– Kokių įgūdžių reikia norint dirbti šį darbą? Kur jų galima gauti?

– Kadangi darbas atliekamas nuotoliniu būdu, labai svarbu domėtis technologijomis bei žinoti, kaip jomis naudotis. Gebėjimas rasti informaciją taip pat yra labai svarbus. Efektyvi komunikacija yra viena svarbiausių savybių, dirbant bet kokį darbą, tačiau veikiant nuotoliniu būdu tai kritiškai svarbu. Taip pat noras padėti kitiems.

– Kuo virtualaus asistento darbas yra aktualus šiandien?

– Aš tikiu, kad visi mes esame pasaulio žmonės ir kad turime turėti laisvę daryti tai, ką norime, dirbti su tais žmonėmis, su kuriais norime ir būti atsakingiems už tai, ką darome. Neabejoju, kad ateitis yra nebe darbdavio ir darbuotojo santykis, o bendradarbiavimas. Ateityje visi mes bendradarbiausime vieni su kitais ir teiksime tas paslaugas, kurias išmanome.

– Kadangi mobilumas tampa mada, o nuotolinis darbas tampa vis populiaresnis, kaip manote, ar ateityje žmonės išdrįs iškeisti paprastus asistentus į virtualus asistentus? Kodėl?

– Mobilumas, kaip ir nuotolinis darbas, ne mada, o tendencija. Vis daugiau įmonių skatina savo darbuotojus dirbti per nuotolį. Vis daugiau darbuotojų patys renkasi dirbti namuose vietoj biuro. Ateityje ne tik asistentus pakeis virtualūs asistentai. Darbuotojus pakeis savo paslaugas teikiantys partneriai, kurie jau tarpusavy suderins, kokiomis sąlygomis dirbs: biure ar per nuotolį.

Dėkojame pašnekovei už pokalbį ir kviečiame apsilankyti VAMIGLĖ interneto svetainėje.