Kritinis mąstymas – būtinas įgūdis XXI a.
Kas yra kritinis mąstymas? Kuo jis svarbus šių dienų visuomenei? Tai klausimai, užduodami vis dažniau. Melagingos ir neteisingos informacijos srautai didėja lygiagrečiai su interneto įtakos didėjimu, todėl kritinis mąstymas yra pristatomas kaip priemonė milžiniškiems informacijos srautams suvaldyti. Tačiau kur mes turėtume mokytis ugdyti kritinį mąstymą? Formalioje ar neformalioje aplinkoje?
Vilniuje birželio 17–20 d. vyko Rytų partnerystės forumas, kurio pagrindinės temos buvo kritinio mąstymo ir jaunimo aktyvaus dalyvavimo skatinimas. Tiesa, jaunas žmogus informacijos internete apie kritinį mąstymą lengvai nerastų, o jei ir rastų, tai būtų tik moksliniai universitetiniai straipsniai, žinoma, anglų kalba ir menkai tesuprantami. Be abejonės, tai turi neigiamą įtaką jauniausiems skaitovams, nes pradedant nuo propagandos, baigiant dezinformacija ir melagingomis žiniomis, mus nuolatos neša milžiniškų informacijos kiekių srovė, o kuria kryptimi toji srovė mus, skaitytojus, nuneš, priklauso nuo to, kokie išprusę socialinėse medijose esame. „Šiandien kiekvienas iš mūsų gali būti žurnalistu, kiekvienas gali sukurti įrašą kuriame nors socialiniame tinkle. Todėl yra labai nesunku paskleisti melagingą informaciją ir jai pasklidus, kelio atgal praktiškai nėra“, – teigia Nana Rapava, projekto „Media Literacy Youth Lab for Responsible Media Consumption“ vadovė.
Kritinis mąstymas yra kompetencija, susidedanti iš trijų dalykų, kurie vienas be kito negali egzistuoti: medijos turinio analizės, faktų tikrinimo ir medijų informacinio raštingumo. Medijų turinio analizė tai gebėjimas kelti klausimą, kokią žinią neša tam tikras tekstas / nuotrauka / vaizdo įrašas ir pan. Turinį vertėtų analizuoti atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę. Tai neapsieitų ir be faktų tikrinimo ir faktų tinkamo naudojimosi. Kiekvienas, bet kokį tekstą rašantis ir tam tikrais faktais besiremiantis, asmuo privalo nurodyti šaltinį, kuriuo remiasi – taip išvengiama autorių teisių pažeidimo. Taip pat privalu įsitikinti ir žinoti, kad informacija, kurią jis naudoja, nėra melaginga ir teksto kūrėjas netampa tik dar vienu melagingos informacijos skleidėju. Džiugu, kad ir mokyklose to jau yra mokoma, nesvarbu, apie kurį mokomąjį dalyką šnekame, nes šios žinios yra elementarios ir universalios, t.y. pritaikomos ir reikalingos visose srityse. Taip pat svarbu ugdyti savo smalsumą. Mes neturime mokyti žmonių, kuri informacija yra melaginga, kuri ne, mes turime mokyti įgūdžio rasti ir atsirinkti tinkamą informaciją. Žinoma, didelę dalį lemia ir žmonių išprusimas bei apsiskaitymas.
Visuotinės žmonių teisių deklaracijos 19 straipsnis įtvirtina kiekvieno teisę laisvai laikytis savo įsitikinimų ir juos reikšti, o tam yra būtina prieiga prie kokybiškos informacijos ir medijų turinio bei dalyvavimas medijų ir komunikacijos tinkluose. Šiuo metu yra vartojamas terminas – medijų ir informacinis raštingumas (ang. media and information literacy, MIL) – MIL apima visas medijas ir žiniasklaidą (spauda, radijo ir televizijos laidos, kino filmai, reklama, internetas ir kt.) ir kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus) nepriklausomai nuo naudojamų technologijų, rašoma unesco.lt. Medijų ir informacinis raštingumas pripažįstamas kaip turintis didžiausią įtaką informacijai bei medijoms mūsų kasdieniniame gyvenime. MIL yra neatsiejama informacijos bei išraiškos laisvės esmė, kadangi tai leidžia piliečiams suvokti medijų veikimo būdus ir kitus informacijos teikėjus, taip pat kritiškai įvertinti informacijos ir medijų turinį bei priimti apgalvotus vartojo ir informacijos bei medijos turinio kūrėjo sprendimus.
Asmens požiūrį į aplinką šiuo metu labiausiai formuoja ta informacija, kuri jį supa skaitmeninėje erdvėje. Todėl visiškai nesunku suprasti, kad melaginga, pernelyg sudėtinga informacija gali suklaidinti jauną žmogų ir suformuoti klaidingą požiūrį į tam tikrus dalykus, o tą nuomonę neretai yra itin sunku pakeisti. Abi Akademi Universiteto Suomijoje profesorė Gunilla Widen savo gimtojoje šalyje atliekanti bendravimo skaitmeninėje erdvėje, informacijos raštingumo ir žinių valdymo tyrimus, neabejotinai išskiria jaunus žmones kaip tą amžiaus grupę, kuri labiausiai nukenčia nuo melagingų žinių, informacinio neraštingumo skaitmeninėje erdvėje, kadangi į ją dabartiniu metu persikelia beveik visa svarbiausia informacija. Toks didelis jos kiekis gali tapti pavojingu jauniems žmonės, todėl yra itin svarbu gebėti atsirinkti tinkamą informaciją internete.
„Mes turėtume vystyti kritinį mąstymą – tai yra pats svarbiausias darbas šiuo metu. Taip pat turime suprasti, kad niekas nebenori skaityti ilgų ir nuobodžių tekstų, nes niekas nebeturi tam laiko. Žinoma, kartais tokie tekstai yra būtini supratimui, nes propaganda ir dezinformacija nėra tokie dalykai, apie kuriuos rašyti užtektų tik trumpučius ir šmaikščius tekstus, tačiau nemažai organizacijų stengiasi žmones išmokyti mąstyti kritiškai žaidimo forma“, – teigia Nana savo kalboje Europos Rytų partnerystės forumo metu.
Patikrinti informaciją prieš ja naudojantis yra būtina. Kiekvienas iš mūsų turi stengtis teisingiausią informaciją rasti pats. Taip pat itin svarbu skatinti jaunimo aktyvumą šiomis temomis, į pagalbą pasitelkiant mokyklas, regioninio ir nacionalinio lygio švietimo įstaigas ir kitas organizacijas, nes būtent jauni žmonės gali kelti kritinio mąstymo kaip kompetencijos, kurią kiekvienas privalo įgyti, svarbą.
Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad prisidėtų prie kritinio mąstymo augimo? Visų pirma, stengtis pats būti kuo labiau išprususiam socialinėse medijose ir kritiškai vertinti visą pateikiamą informaciją ne tik internete, bet ir visose formose, kurioje patalpinta informacija. Antra, kviestis patyrusius specialistus, visuomenės veikėjus į įvairias švietimo įstaigas. Tikrovėje sutinkami „valdžios žmonės“ arba organizacijų atstovai mokyklinio amžiaus vaikams padaro didesnį įspūdį, nei sutikti socialinėse erdvėse. Trečia, ir visų svarbiausia – gerbti kiekvieno amžiaus skaitytoją ir neskleisti melagingos informacijos tyčia, siekiant manipuliuoti ir žaisti kitų žmonių jausmais.