Pastaraisiais metais yra labai daug diskutuojama apie Lietuvos švietimo sistemą: abiturientų
pasibaisėjimą VBE užduotimis, ugdymo programų neefektyvumą ir t. t.

Tačiau tie pokalbiai ir politikų pasisakymai prie nieko nepriveda – didelių pokyčių dar nematėme, o pagrindinės problemos nėra išsakytos. Šiame straipsnyje savo išvadomis ir patarimais pasidalina lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė Regina Dilienė, VU dėstytojas Simonas Šabanovas. Savo nuomonę išsako politikos ir ekonomikos studentas Dovydas Rutkauskas. Taip pat ŠMSM pristato planus švietimo sistemai ateityje.

Tačiau galime pasidžiaugti – nors Lietuvos švietimo sistemoje galime įžiūrėti daug trūkumų,
lietuviai pasiekia gan gerus rezultatus VBE: anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus nuo 2017 iki 2021 metų išlaiko nuo 89-99 proc. abiturientų. Kiek prasčiau su matematika: 2020 metais šį VBE išlaikė vos 67,6 proc. laikiusiųjų.

Švietimo programos kelia pasipiktinimą

Kokią informaciją turės įsisavinti mokinys ir kaip atrodys visas jo mokymosi procesas,
priklauso nuo švietimo programų. Tačiau pastaruoju metu joms yra skiriama daug kritikos.
Dovydo Rutkausko, baigusio Marijampolės Marijonų gimnaziją 2021 metais ir dabar
studijuojančio ekonomiką ir politiką, nuomone, švietimo sistemoje viena didžiausių problemų
yra tai, kad trūksta praktinio informacijos panaudojimo akcentavimo: „Būtent kalbant apie
matematiką, dažnai moksleiviai užduoda klausimą, kam man jos reikės ateity? Bet, pavyzdžiui, pradėjus mokytis ekonomikos universitete, supratau, jog dalykai, kurių mokėmės
per pamokas mokykloje yra realiai pritaikomi.“

Vienas iš didelį pasipiktinimą keliančių pokyčių yra pasaulio literatūros klasikų, tokių kaip
Viljamo Šekspyro, Johano Volfgango fon Gėtės, išbraukimas iš privalomųjų autorių sąrašo.
Kaip LRT.lt publikacijoje teigia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė
Regina Dilienė, užsienio autoriai yra universalesni: „Tie keturi užsienio autoriai,
dėl kurių šaršalas kilo, yra tie, kuriuos mokiniai labiausiai mėgsta. <…> Iš tų keturių
užsieniečių gali parašyti bet kurią egzamino temą tobulai. O lietuvių autorius paprastai
tinkamas vienai kitai temai atskleisti, tad turi daug jų perskaityti.“

Nors pasaulio literatūros klasikai yra tik rekomenduojamų autorių sąraše, R. Dilienė vis tiek planuoja juos pristatyti pamokų metu. „Kaip gali apsieiti be Šekspyro? Kaip gali suprasti hamletiškus charakterius, neskaitęs „Hamleto“? – pokalbio metu sakė mokytoja.

Reikalingi pokyčiai

R. Dilienė, mokytoja, per kurios karjerą visi jos ruošti mokiniai išlaikė lietuvių kalbos ir literatūros VBE, teigia, kad švietimo programą reikia geriau sisteminti ir aiškiai išdėstyti reikalavimus bei siekius. Anot jos, puikus to pavyzdys yra užsienio šalys: „Kitose šalyse ugdymo programa – keli puslapiai, pora puslapių, kur parašyta, kuriuo keliu eidamas į tikslą nueisi.“

VU dėstytojas, leidyklos „Šviesa“ švietimo ekspertas Simonas Šabanovas interviu pateikė rekomendaciją geresnei švietimo sistemai pasiekti: „Siūlau nesuvienodinti mokinių ir stiprinti tas sritis, kurios mokiniams jau sekasi, kad būtų galima tuos gabumus tobulinti.“ Pokalbio metu S. Šabanovas tai pat pristatė tyrimą, kurį atliko kartu kolegėmis. Tyrimas apibrėžia, kaip švietimo kokybę supranta ir vertina skirtingos ugdymo procese dalyvaujančios visuomenės grupės visose 60 Lietuvos savivaldybių.

S. Šabanovą nustebino tai, kad kalbėdami apie kokybišką švietimą, darbdaviai, tėvai ir
mokytojai akcentavo skiringus dalykus. Šis tyrimas parodo, kad mums sunku pasiekti
pokyčius švietimo sistemoje, nes jos sąvoką suvokiame skirtingai. Tad jei norime kažką
pakeisti, turime kalbėti labai konkrečiai. Deja, šiame tyrime, mokinių pakalbinti nepavyko
dėl labai didelio jų skaičiaus, tačiau tyrimas yra tęsiamas ir mokinių nuomonė bus išgirsta.

Krūvis mokykloje

D. Rutkauskas, patekęs į 100 talentų, ISM Fondo vykdomą stipendijų programą, skirtą aukščiausiais balais baigusiems mokyklą jaunuoliams, sako, kad krūvis mokykloje – nemažas: „Man pasisekė, jog esu toks žmogus, kuris geba greitai įsisąmoninti informaciją, tad nereikėdavo naktimis sėdėti prie knygų. Tačiau moksleiviams, kuriems yra sunkiau ir kurie siekia aukštų rezultatų, krūvis mokykloje, manau, tikrai gali sukelti streso.“

Inga Šniuolytė, Palangos Senosios gimnazijos psichologė, pataria kaip tvarkytis su stresu: „Labai veiksmingi yra kvėpavimo pratimai, taip pat paauglių tarpe populiari programėlė „Ramu“, galite užsiimti mėgstama veikla, joga, pasivaikščioti ar atsigerti vandens. Sėdint
kabinete prieš egzaminą, staigiai apėmus stresui užimti save pozityviom mintim, o efektyviausias būdas yra atlikti giluminio kvėpavimo pratimus.“

Namų darbų svarba

Paklaustas apie namų darbų svarbą Dovydas atsakė šitaip: „Manau, jog namų darbai yra
pakankamai „slidus“ reikalas. Dažnu atveju moksleiviui mokslai nėra malonus dalykas, tad
privalomi namų darbai yra tai, kas paskatina moksleivį mokytis, įgyti žinias. Vis tik, man yra tekę susidurti su tuo, jog namų darbai yra duodami tam, kad jie būtų duoti, t. y. užduotys dažnai neatitikdavo lygio, būdavo lengvos, tad kartais jausdavau, jog gaištu laiką jas atlikdamas. Tad manau, jog namų darbai turėtų išlikti, bet jie ir jų kiekis turėtų būti labiau
individualizuotas moksleiviams pagal jų gebėjimų lygį.“

R. Dilienės požiūriu, daug namų darbų užduoti nėra reikalo: „Mokiniai protinį darbą atlieka
nemažai valandų mokykloje ir nuolatos turi persiorientuoti tarp skirtingų dalykų. Grįžus
namo vėl sėsti prie knygų nėra sveika, nes reikia leisti pailsėti psichikai, kad kitą dieną vėl
galėtum produktyviai dirbti.“ Pati mokytoja nėra linkusi užduoti namų darbų mokiniams. Tai
daro tik su veiklomis, kurių negali spėti atlikti su mokiniais pamokų metu, pavyzdžiui,
kūrinių skaitymu.

„Iš tikrųjų iš namų darbų nėra daug naudos. Nacionaliniai tyrimai rodo, kad namų darbų
kiekis ir pasiekti mokinių rezultatai visiškai nekoreliuoja.“ – įžvalga pasidalino R. Dilienė.
Mokytojos nuomone, su tokiais tyrimų rezultatais ir mokymo priemonėmis tyrėtų būti supažindinti švietimo įstaigų darbuotojai, kad nekiltų nesusipratimų ir būtų užtikrintos kuo
geresnės mokymosi sąlygos moksleiviams.

Sėkmingas ruošimasis egzaminams

Iš VBE nuo 95 iki 100 balų įvertinimus gavęs Dovydas teigia, kad ruošiantis egzaminams
labai didelių sunkumų nekilo, išskyrus motyvacijos ir laiko paskirstymo problemas. Bet tos
problemos nebuvo didelės ir ruošimosi egzaminams metu jis jautėsi gerai: „Pagrindinės to
priežastys buvo, jog mokykloje stengiausi mokytis visus 12 metų, tad aktyvus pasiruošimas
egzaminams nebuvo paskutinių mėnesių reikalas, todėl pavyko nepervargti. Taip pat
supratau, jog reikia skirti daug laiko ir sau pačiam, tad nevengiau pailsėt, prokrastinuoti, kai
jausdavau, jog pervargstu.“

Ugdymo programos ateityje

Kaip esminį pokytį, paklausti apie 2023 metų vykdomą ugdymo programų pakeitimą, ŠMSM
atstovai žiniasklaidai įvardijo vertinimo sistemas: „Numatome, kad mokinių pasiekimai būtų
vertinami 4, 8, 10/II gimnazijos klasėse, viduriniame ugdyme būtų pereinama prie
kaupiamojo vertinimo. Norint užtikrinti mokymosi nuoseklumą, III ir IV gimnazijos klasėse
siūloma rengti tarpinius patikrinimus, kurie taptų brandos egzaminų dalimi. Mokinys,
pasirinkęs dalyką iš privalomai pasirenkamųjų dalykų sąrašo, dalyvautų to dalyko tarpiniuose
patikrinimuose, tačiau vėliau galės apsispręsti, ar laikyti, ar nelaikyti to dalyko brandos
egzaminą.“

Taip pat yra siūloma didinti reikalavimus viduriniams išsilavinimui įgyti: „Nuo 2025 metų baigiant mokyklą taptų privaloma išlaikyti ne du, o tris brandos egzaminus. Būtų organizuojami tik valstybiniai brandos egzaminai.“

ŠMSM teigia, kad 30 proc. mokymosi krūvio reguliuos mokytojai: „Mokymosi krūvis bus
reguliuojamas peržiūrint kiekvieno dalyko ugdymo turinį, atsisakant neaktualių ar perteklinių
temų, labiau atsižvelgiant į konkrečios klasės mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus, į tai, kaip
mokosi šiuolaikiniai vaikai ir jaunimas. Taip pat nacionalinis ugdymo turinys padengia tik 70
proc. ugdymui skirto laiko kiekviename dalyke. Tai reiškia, kad mokytojams lieka laiko
labiau pritaikyti ugdymą prie konkrečios klasės mokinių poreikių, o tai prisidės ir prie
mokymosi krūvio subalansavimo.“