Kodėl tautinės mažumos Lietuvoje yra primirštos?
Kitataučiams kuriantis mūsų šalyje, svarbu nepamiršti kalbėti apie iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos tautinės mažumos. Tautinė mažuma – tai tam tikros teritorijos gyventojų dalis, kuri skiriasi nuo daugumos. Tam įtakos gali turėti kalba, etninė kilmė, religija, moralė ar kiti veiksniai. Nors tautinių mažumų situacija šalyje gerėja, deja, išankstinis nusistatymas mūsų kultūroje lemia socialinę atskirtį prieš marginalizuotų grupių narius. Taip pat vis dar mažai kalbama apie Lietuvos pasienio ruože gyvenančius kitų tautybių žmones. Būtent vaikai labiausiai susiduria su sunkumais primirštuose Lietuvos pasienio kampeliuose. Didieji miestai kitataučiams gali pasiūlyti įvairius būrelius, popamokines veiklas ir kitą įdomų laiko praleidimą, kai tuo tarpu maži, dar kitaip vadinami „pilkosiomis zonomis“ miesteliai, negali pasiūlyti būrelių skirtingomis kalbomis, o dažnu atveju tokiuose miesteliuose visai nėra užimtumo vykdomo po pamokų.
Tautinės mažumos – svarbi visuomenės dalis
Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktorė Vida Montvydaitė sako, kad tautinės mažumos visada buvo svarbi Lietuvos visuomenės dalis, prisidėjusi ne tik prie laisvės atgavimo, bet ir prie valstybingumo įtvirtinimo tarpukariu. Tautinės mažumos nekelia pavojaus Lietuvai, priešingai, jos yra aktyvios viešojo gyvenimo dalyvės ir pripažįsta valstybę kaip savo tėvynę, kuri leidžia joms išlaikyti ir mylėti savo kultūrą, kalbą, tradicijas. Tautinių mažumų padėtis Lietuvoje išties gerėja. Pasak Vidos Montvydaitės, Lietuvos gimnazijas ir mokyklas baigę jaunuoliai gerai moka valstybinę kalbą, išmano šalies teisinę ir socialinę struktūrą. Taip pat pastebima, kad jie dažniau įsidarbina, aktyviai dalyvauja nacionalinėje politikoje ir vietos kultūrinėse veiklose.
Lietuvių kalbos mokymo svarba
Kaip teigia Europos mokyklų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo inspektorė Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, norint, kad žmonės būtų valstybės kūrėjai, visi turi kalbėti ta pačia – lietuvių kalba. Labai svarbu, kad Lietuvos tautinės mažumos mokytųsi ne tik savo gimtosios kalbos, bet ir šalies kurioje gyvena kalbos. Norint, kad kitataučiai vaikai išmoktų lietuviškai, reikia juos apsupti lietuviškai kalbančių žmonių bendruomene, nes vos kelių valandų per savaitę lietuvių kalbos pamokoms neužtenka. Pasak ekspertų, mokymasis viena kalba yra raktas į visuomenės, kuri dalijasi bendra informacine erdve, kūrimą. Tačiau Lietuva nesiruošia sekti Latvijos ir Estijos pavyzdžiais, kur pradėta mažumas mokyti tik šalies, kurioje jie gyvena kalba.
Pietryčių Lietuvos regiono išskirtinumas
Dažnas žmogus pastebėtų, kad pietrytinis Lietuvos kampelis turi savitą charakterį. Pietryčių Lietuvos gyventojai savo išskirtinumą vertina kaip naudingą, nepaisant to, kad žiniasklaida juos pristato kaip „kitokius“. Pietryčių Lietuvos gyventojų etninio tapatumo tyrinėjimams vadovavusi sociologė Monika Frėjutė-Rakauskienė teigia, kad vietos gyventojai didžiuojasi tuo, kad vietovė yra daugiatautė, joje gyvena kelios religinės grupės, yra daug istorinių ir kultūrinių objektų. Vietos gyventojai pabrėžia, kad tai, jog dauguma gyventojų laisvai kalba visomis pagrindinėmis regiono kalbomis, yra privalumas, o ne trūkumas. Sociologė taip pat mano, kad visuomenei reikia iš naujo atrasti ir naujai pažvelgti į šį regioną. Šiame krašte svarbu ne tik suaugusiems, bet ir mokiniams sudaryti sąlygas dalyvauti kultūrinėje ir švietėjiškoje veikloje už klasės ribų. Kaip teigia Vida Montvydaitė, buvo ketinama padėti finansuoti nevyriausybines organizacijas, kurios tarnauja tautinių ir rasinių mažumų atstovams, finansuoti konferencijas, seminarus ir praktinius užsiėmimus. Tautinių mažumų departamentas jau finansuoja mažumų kultūros centrus Lietuvoje, kuriuose gali vykti neformalusis ugdymas ir praktika viešiems pasirodymams. Norima, kad mažumų grupių nariai Lietuvoje jaustųsi laukiami.
Daugiau neformalių užsiėmimų vaikams
Siekiant mažinti kitataučių vaikų patiriamus iššūkius, tokius kaip išankstinis nusistatymas, kalbos barjeras ar nepritapimas, reikia vykdyti daugiau neformalių mokymų ir veiklų. Viena tokių veiklų buvo surengta Šalčininkų rajono mokiniams. Moksleiviai dalyvavo IT mokymuose, kuriuos finansavo Interreg projektas. Šio projekto tikslas – jaunimo užimtumo skatinimas pasienio regione, gerinant jų profesinio darbo įgūdžius. Jaunimas 3 dienas vykdė Robotikos mokyklos mestą iššūkį „Sukurk idėją dėžutėje”. Mokiniai praleido formalaus švietimo pamokas, kad įgautų labai vertingos patirties ir žinių robotikos srityje.
Mokymų metu buvo skatinamas vaikų kritinis mąstymas, gebėjimas rasti ryšius tarp inžinerinių reiškinių bei svarbiausia tarpusavio bendravimas ir darbas komandose. Vaikai buvo supažindinti su programavimo pagrindais, 3D spausdintuvu, mikrovaldiklio programavimu ir kitomis naudingomis informacinių technologijų paslaptimis. Taip pat buvo mokomi suprasti elektronikos veikimo principus, tokių kaip: šviesos diodas, fotorezistorius, laidai ir kitų. Vaikams buvo parengta užduotis, kuria buvo siekiama supažindinti moksleivius su STEAM mokymo pagrindais, kur svarbiausia ne galutinis rezultatas, o mokymosi procesas ir darbas komandose. Baigiantis iššūkiui moksleiviai pristatinėjo savo kūrinius vieni kitiems ir galiausiai atliko savirefleksiją.