Let’s talk about sex, baby

Let’s talk about you and me

Tai – kelios priedainio eilutės iš populiariosios 90-ųjų hip hip’o grupės „Salt-N-Pepa“ dainos. Ar dainuodami, kad reikia kalbėti apie seksą jie buvo teisūs?

Paauglystė – permainų metas. Šios permainos paaugliams, tai kelias į suaugusiųjų pasaulį, kuriame kiekvienas turės atsakingai priimti sprendimus susijusius su savo gyvenimu ir lytine asmens sveikata. Tačiau tam, kad atsakingai rūpintumeisi savo sveikata, reikia turėti sąmoningą suvokimą šia tema.

Lytiškumas ir lytinis ugdymas

Lytiškumas – tai neatskiriama kiekvieno žmogaus asmenybės dalis, kuri kaip ir kiti tapatybės aspektai daro įtaką asmens savivertei, pagarbos aplinkiniams ir sau, pagarbių santykių puoselėjimui. Tinkamu metu suteikiant augančiam organizmui tinkamą, mokslu pagrįstą informaciją apie lytiškumą, galima užauginti stiprią, bendruomenišką, atsakingą ir save puoselėjančią asmenybę.

Seksualumas – viena iš lytiškumo dalių, kurią taip pat reikia ugdyti ir aiškinti pasitelkiant fiziologiją ir psichologiją. Seksualinis ugdymas (angl. Sex education), yra vykdomas siekiant šviesti jaunąją kartą, mažinti paauglių nėštumo atvejus ir susirgimus ligomis, kurios persiduoda lytiniu būdu. Taip pat, ugdant paauglių seksualumą ir aiškinant jiems fiziologinius procesus, vykstančius su kiekvienu žmogumi tam tikru laikotarpiu, galima išvengti kompleksų bei ugdyti naują, pasitikinčią savimi visuomenę.

Susilaikymo programos neveikia?

Lytinio ugdymo programos skirstomos į dvi dalis: susilaikymo programas ir visapusiškai informuojančias, pasitelkiant mokslą ir psichologiją, programas.

Susilaikymu grįstos programos – programos propaguojančios lytinių santykių riziką ir raginančios nuo jų susilaikyti iki santuokos. Šios programos nepasakoja apie kontracepciją bei saugias seksualines praktikas, taip pat nėra orientuotos į žmogaus tapatybės lytiškumo ugdymą bei sveikatą.

Daugelis tyrimų atskleidė, kad šios programos teigiamų pokyčių paauglių seksualinėje elgsenoje, deja, neatnešė. JAV, Dž. Bušo valdymo metais (2005–2009) į susilaikymo programas buvo investuoti milijonai dolerių, tačiau 2009 metais, federalinė JAV sveikatos agentūra pateikė duomenis apie tai, kad paauglių nėštumų bei susirgimų venerinėmis ligomis atvejų skaičius gausiai išaugo.

Estijoje nuo 1996 metų mokyklose privalomas lytinis ugdymas. Visapusiškai informuojanti lytinio švietimo programa buvo labai greitai parengta ir ištobulinta, o dabar yra pripažinta kaip viena geriausių šios srities programų Europoje. Iki privalomo lytinio ugdymo švietimo įstaigose pradžios geras lytiškumo išmanymas buvo įgyjamas per asmeninę santykių patirtį. Atlikti tyrimai rodo, kad dešimties metų bėgyje (1999-2009m.) pradėjus ugdyti jaunuolių lytiškumą bei seksualumą per metus užfiksuojamas abortų skaičius tarp 15–24 metų jaunuolių sumažėjo 37 proc., naujų lytiškai plintančių ligų atvejų – 55 proc., o ŽIV – 89 proc. Taigi, visapusiškai informuojančios lytinio švietimo programos tikrai veiksmingos.

Kalbėti intymiomis temomis – gėda?

Seksualinė revoliucija nebėra naujiena, tačiau kalbėti su vaikais/paaugliais šia tema vis dar uždrausta teorija. Kodėl?

Dauguma vyresnio amžiaus žmonių dar augo laikais, kuomet neištekėjusi nėščia mergina buvo laikoma laisvo elgesio bei smerkiama visuomenės ir bažnyčios, skyrybos šeimose buvo gėda, o apie lytinius santykius bei seksą niekas nekalbėjo. Taigi, daugelis gėdijasi atvirai ar su savo atžalomis kalbėti apie lytiškumą bei seksualumą.

Lytinis švietimas – kelias į geresnę visuomenę?

Didelė dalis tėvų vengia atsakyti į intymaus pobūdžio vaikų klausimus pavyzdžiui „Kaip aš gimiau?“. Ignoruojant tokius klausimus vaikai pradeda manyti, jog tai kažkas apie ką kalbėti nedera, tačiau atžalos auga ir susidomėjimas „uždraustąja“ tema taip pat. Paauglystėje, kai prie šio susidomėjimo prisideda dar ir siaučiantys hormonai bei psichologiniai ir fiziologiniai kūno pokyčiai, atsakymų pradedama ieškoti savarankiškai. Deja, bet ne visuomet informacija, rasta internete, būna tiksli ar tinkama paauglių psichikai ir tai gali sukelti negeras pasekmes.

Lytinis bei seksualumo ugdymas galėtų būti integruotas į kitų pamokų temas arba vykti kaip atskira pamoka. Vykdant lytinį švietimą, pasitelkiant tam apmokytus pedagogus bei mokslu pagrįstą informaciją galima sumažinti venerinių ligų plitimo skaičių, o taip pat ir išauklėti laisvus, pasitikinčius savimi žmones, gebančius atsakingai priimti sprendimus susijusius su savo lytine sveikata.