Protestas – viena svarbiausių individo ar tam tikros žmonių grupės nuomonės išreiškimo forma, pasitelkiama išreikšti susirūpinimą ir nepritarimą tam tikriems procesams, vykstantiems tam tikroje institucijoje, šalyje ar pasaulyje. Taip pat protestu galima išreikšti nepasitenkinimą sistema apskritai. Šiomis dienomis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje kyla ir stiprėja jėgos, kurios siekia sužlugdyti demokratiją, žodžio laisvę, apriboti žmogaus teises ir skaldyti visuomenę, kad ši nesugebėtų pasipriešinti plintančiam blogiui.

Kaip atsakas kylančioms blogio jėgoms, kiekvienoje epochoje susikuria tam tikri įvairių formų pasipriešinimo judėjimai. Vienas tokių judėjimų, ypač paplitęs septinto dešimtmečio Jungtinėse Amerikos Valstijose – kontrakultūros judėjimas, kai buvo pabrėžiama individo svarba ir laisvė gyventi kaip jis pats nori, o ne kaip liepia sistema.

Šio judėjimo nuostatos neretai atsispindėjo ir įvairiuose amerikiečių filmuose, literatūroje bei muzikoje. Šiame straipsnyje norėčiau pasiremti vienu garsiausių klasikinių amerikiečių literatūros kūriniu, kuris 1975 adaptuotas į tokį pat klasikinį filmą – Ken Kesey ,,Skrydis virš gegutės lizdo‘‘.

Tiek knyga, tiek filmas yra laikomi klasikiniais, vis dėlto knygoje šiek tiek ryškiau atsispindi autoriaus priešiškas nusiteikimas bereikalingam institucionalizavimui ir totalitarinei institucijų kontrolei. Akivaizdžiai jaučiama Džordžo Orvelo įtaka – pagrindinė knygos piktadarė, atstovaujanti sistemą – ,,Sindikatą‘‘ – seselė Račed , netgi įvardijama kaip ,,didžioji sesuo‘‘ (akivaizdi aliuzija į Orvelo ,,didįjį brolį‘‘).  Knygoje taip pat, kitaip nei filme, labiau išryškinama totalitarinės sistemos kontrolė, ir kaip ji paverčia net šios sistemos aukas kartu ir jos kolaborantais. Pacientai skatinami stebėti vienas kito elgesį ir užfiksavus  kažką, kas neatitinka sistemos taisyklių, to žmogaus vardą ir pavardę kitas pacientas turi užrašyti į tam reikalui paskirtą knygą. Tai gana panašu ir į sovietinės bei nacistinės sistemų vieną veikimo būdų, kurį nurodžiusi yra ir Hana Arendt – sistemos aukos paverčiamos kartu ir jos bendrininkais, taip ištrinant aiškią  ribą tarp aukos ir piktadario. Iš esmės, seselė Račed pritaiko bet kokiam tironiškam valdymui būdingus būdus, kurie, anot Marcelo Dirsus, leidžia išvengti perversmo: pacientų vidinis kiršinimas, pasitikėjimo vienas kitu mažinimas ir pacientų žinojimas kur yra jų vieta (šaltinis: Dirsus Marcel ,,Kaip žlunga tironai, tačiau išlieka valstybės‘‘, p.94).

Kitas šios, viską kontroliuojančios, sistemos bruožas – smegenų „plovimas“. Pacientams teigiama, jog monotoniška rutina ir totali kontrolė yra tik jų pačių naudai, bet kokios iniciatyvos paįvairinti dienos rutiną yra užgniaužiamos, jokių pokyčių rutinoje negali būti, nes net ir mažiausi pokyčiai yra totalitarinės sistemos žlugimo pradžia, nors pacientams teigiama, jog pokyčiai tik sudrums jiems ,,reikalingą‘‘ ramybę ir gydymą. Štai kodėl, naujojo paciento, Rendlio McMurphy atvykimas yra toks svarbus įvykis pacientų gyvenime – jis atneša ne tik pokyčius, bet ir pacientų norą patiems mąstyti, patiems tvarkyti savo gyvenimą ir jį keisti.

Ką reiškia kūrinio pavadinimas ,,Skrydis virš gegutės lizdo‘‘?

Į šį klausimą atsakyti geriausia yra nagrinėjant  šio pavadinimo žodžių simboliką atskirai. Kadangi pirmojo žodžio – ,,skrydis‘‘ simbolika gana aiški – šis žodis siejasi su išsilaisvinimu, laisve, kažko nepaprasto pasiekimu, didžiausią dėmesį skirsime paskutiniesiems žodžiams – gegutės lizdas.

Kodėl pavadinime minimas lizdas, ir kodėl būtent gegutės?

Lizdas dažniausiai asocijuojasi su saugia, išoriškai patogia vieta, kur iš pažiūros žmogus jaučiasi ar turėtų jaustis saugus. Tačiau problema su lizdu yra tame, kad nuolat jame būnant, užsidarius ir ,,neišskrendant‘‘ į išorinį pasaulį, kenčia prigimtiniai  ir beaugant įgyti socialiniai, kultūriniai, intelektualiniai bei kiti įgūdžiai.

Kodėl gegutės lizdas? Gegutė dažnai laikoma paklydėliu paukščiu, nerandančiu sau  ramybės ir vietos tarp kitų, ir nuolat klajojančiu (šaltinis: Planet of Birds. „Cuckoo bird meaning and symbolism in myth and folklore„). Galime palyginti ir knygoje aprašytus psichiatrinės pacientus: jie yra atskirti nuo visuomenės, kai kurie savo, kai kurie ne savo noru, ir jaučiasi neturintys sau vietos išoriniame pasaulyje, kad jų niekas ten nelaukia. Giliai širdyse jie nenori būti ligoninėje, tačiau kadangi joje palyginti ,,saugu‘‘, jų baziniai poreikiai patenkinami, pacientai nusprendžia likti ligoninėje, bent jau iki tol, kol jų neįkvepia išskristi iš šio ,,lizdo‘‘ naujasis pacientas McMurphy.

Ko iš šios metaforos galima pasimokyti? Ogi to, kad dauguma žmonių gyvena saugiai savo namuose – ,,lizduose‘‘ ir dažnai nekreipia dėmesio arba mažai kreipia į pasaulį, esantį už jo namų kiemo – būtent tokiomis aplinkybėmis iškyla autoritarinės, antidemokratinės, tironiškos jėgos, kuriems žmonių užsidarymas savo aplinkoje ir abejingumas viskam, kas nepriklauso jų ,,lizdo‘‘ zonai, yra naudinga.

Pasipriešinimo sistemai tipai kūrinyje ,,Skrydis virš gegutės lizdo‘‘

Yra kelios pasipriešinimo rūšys: aktyvus pasipriešinimas ir pasyvus pasipriešinimas.  Knygoje ir filme ,,Skrydis virš gegutės lizdo‘‘ aktyvųjį pasipriešinimą demonstruoja McMurphy, o pasyvųjį – ,,vadas‘‘ Bromdenas.

McMurphy yra tipiškas išsišokėlis maištininkas – jis reikalauja pakeisti dienotvarkę, įtikiną silpnavalį gydytoją išleisti pacientus spontaniškos žvejybos, gadina ligoninės nuosavybę, reikšdamas nepasitenkinimą seselės Račed taisyklėmis. Iš pažiūros toks priešinimasis neatrodo herojiškas, tačiau seselės Račed tironiškas pacientų valdymas bei manipuliavimas jų emocijomis ir silpnybėmis, automatiškai paverčia McMurphy herojumi. Pirmą žingsnį tikro, herojiško pasipriešinimo nesąmoningoms taisyklėms ir sistemai link, McMurphy žengia po to, kai sužino, kad jo buvimo laiką ligoninėje kontroliuoja seselė Račed ir jos valia. McMurphy gali ligoninėje ,,ilsėtis‘‘ kiek ji panorės. Nuo to momento, McMurphy pradeda daugiau galvoti apie kitus pacientus, tada ir kyla mintis apie žvejybą ir net slapto vakarėlio surengimą ligoninėje, siekiant pagyvinti pacientus, pakelti jų dvasią. Visa tai jis daro, puikiai žinodamas, kad apie jo maištavimus sužinojusi Račed pasiūs jį elektrošoko terapijai ar blogiau – lobotomijai. Būtent lobotomija galiausiai ir sunaikina McMurphy dvasią, ar tikriau – įkalina ją apatiškame kūne. Ją išlaisvina tik gailestinga mirtis nuo jo draugo Bromdeno rankų.

Pasyvųjį pasipriešinimą demonstravęs ,,vadas‘‘ Bromdenas, kitaip nei McMurphy, išlieka gyvas ir ne tik jis, o (knygoje) ir kiti pacientai – ištrūksta į laisvę, išsilaisvina iš seselės Račed tironijos. Bromdenas iš pat pradžių sugebėjo apgauti sistemą, apsimesdamas kurčnebyliu ir tyliai stebėdamas aplinką bei rinkdamas informaciją apie nieko neįtariančius darbuotojus, pacientus. Tačiau jam reikėjo tam tikros kibirkšties, kad jis patikėtų esąs didelis ir stiprus, pajėgus imtis iniciatyvos ir išsilaisvinti iš psichiatrinės nelaisvės gniaužtų.  Toji kibirkštis ir buvo McMurphy.

Pasipriešinimo nekompetentingai, autoritarinei valdžiai svarbą galime įžvelgti ir realiame gyvenime. Štai 1832 metais Anglijoje, valdant nepopuliariam karaliui Viljamui IV, tauta nuolat ir gausiai susirinkdama įvairiose vietose, pro kur važiuodavo karalius, aiškiai ir tvirtai reiškė savo nepasitenkinimą karaliaus ir vyriausybės nenorui praplėsti žmonių, galinčių rinkti vyriausybės atstovus, ratą. Galiausiai 1832 metų birželį, buvo priimtas Reformos aktas, kuriuo karalius ir vyriausybės nariai nusileido ir praplėtė galinčių balsuoti žmonių, nors ir tik vyrų, ratą. O 1833 metais Didžiojoje Britanijoje pagaliau panaikinta vergovė (šaltinis: Becoming Queen Victoria: the tragic death of Princess Charlotte and the unexpected rise of Britain’s greatest monarch, 231-232 psl.).

Šaltiniai:

1. Dirsus Marcel ,,Kaip žlunga tironai, tačiau išlieka valstybės‘‘, p.94

2. Planet of Birds. „Cuckoo bird meaning and symbolism in myth and folklore”. https://planetofbirds.com/cuckoo-bird-meaning-and-symbolism/

3. Kate Williams, „Becoming Queen Victoria: the tragic death of Princess Charlotte and the unexpected rise of Britain’s greatest monarch”. 231-232 psl.