3.230.144.31
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Monika Bernotavičiūtė
Data
2021-05-13

Kodėl mobilumas tampa mada?

Autorius
Monika Bernotavičiūtė
Data
2021-05-13

Kodėl mobilumas tampa mada?

Mobilumas – viena iš globalizacijos pasekmių. Toks artimas šalių susipynimas tarpusavyje sukuria daugybę galimybių, kurios kiekvienam suteikia šansą geriau save realizuoti ir kūrybingiau išpildyti savo tikslus. Vis dėlto, palaipsniui vis didėjantis gyventojų judėjimas ilgainiui tampa mada, tad svarbu suprasti šio proceso veiksnius ir įtaką.

Gyventojų mobilumas intensyvėja dėl plataus spektro galimybių. Šiandien jauni žmonės turi kaip niekada daug galimybių keliauti ir išpildyti savo potencialą kuo pilniau. Asmeninę saviugdą skatina aplinka, kurioje žmogus mėgina realizuoti save. Pavyzdžiui universitetai siūlo daugybę mainų programų, kai, dažnu atveju, studentas turi galimybę rinktis iš daugiau nei dešimties šalių, į kurias norėtų nuvykti. Mainų programos skatina asmenį mokytis užsienio kalba, bendrauti su vietiniais gyventojais ir pažinti pasirinktą šalį kuo įmanoma labiau. Universitetai netgi suteikia galimybę tai daryti du metus iš keturių, o kam vis dėlto neužtenka tiek, turi galimybę kreiptis į įvairias konsultavimo agentūras, kurios suteikia visą informaciją apie bakalauro studijas užsienyje.

Darbo rinkoje taip pat vyrauja panašūs procesai – stažuotės užsienio kompanijose nebėra stebinantis dalykas. Darbdaviai vis dažniau skatina plėsti asmeninį požiūrį, stebėti atitinkamo darbo specifiką užsienio kompanijose ir pažinti įtakingus bei daugiau patirties turinčius žmones, kurie padeda augti kaip savo srities profesionalui. Tad bakalauro diplomas, apgintas Jungtinėje Karalystėje, atlikta darbo praktika Vokietijoje ar sezoninis darbas Kipre šiandien, tokiame sujungtame pasaulyje, nieko nebestebina. Vis dėlto, platus galimybių pasirinkimas verčia  atidžiau sustyguoti savo ateities planus ir tinkamai išgryninti tikruosius savo tikslus, nes per didelis galimybių kiekis gali priversti dvejoti originaliaisiais tikslais. Todėl svarbu pasinaudoti suteikiamomis progomis, tačiau vertėtų išmokti atrinkti, kurios galimybės turėtų išlikti prioritetais. Taigi,  mobilumas tampa neatsiejama šiandieninio gyvenimo dalimi dėl didėjančio visuomenės spaudimo vertingai išnaudoti suteikiamas progas.

Gyvenimas informacijos amžiuje verčia žmones konkuruoti ne dėl turtų, o dėl patirčių. Socialiniai tinklai tampa neišvengiama šiandieninio gyvenimo dalimi, kur stebėdami draugų paskelbtus įrašus automatiškai imame lyginti savo potyrius su kitų. Kol mokeisi atsiskaitymui universitete, kažkas keliavo ir aplankė žymią parodą, o štai dabar imi dvejoti savo įvykdytais uždaviniais. Tokiu atveju žmonės dažnai ima jausti nerimą ar stresą, išsivysto nepilnavertiškumo ar baimės praleisti kažką svarbaus jausmai. Pastarasis reiškinys turi atskirą sąvoką – baimė praleisti (angl. fear of missing out), kurią Oksfordo žodynas paaiškina taip: „Nerimas dėl to, kad dabar kažkur vyksta įdomus ir įtraukiantis įvykis“. Šis reiškinys ypač paveikia jaunus žmones, kurie nori kuo efektyviau išpildyti savo potencialą, bet jaučiasi sumišę ir ribojami aplinkybių. Stebėdami socialinius tinklus ir turimų draugų pasiekimus ar keliones, žmonės ima jausti spaudimą iš aplinkos, kuris skatina viską suspėti ir aprėpti neaprėpiamą. Ima formuotis požiūris, kad iki tam tikro amžiaus turi įveikti atitinkamus etapus, nukeliauti į atitinkamą skaičių šalių ir gyventi užimtą ir veiklos užpildytą gyvenimą. Šis reiškinys skatina užsibrėžti ambicingus ir kartais pagal aplinkybes sunkiai įgyvendinamus tikslus, o šių nepasisekimas verčia dvejoti ir vis stipriau lygintis su bendraamžiais. Lyginant socialiniuose tinkluose pateiktas draugų patirtis, ima svyruoti asmeninis pasitikėjimas, išsivysto požiūris, kad neįgyvendini vyraujančių standartų. Todėl galima teigti, kad didėjantis gyventojų mobilumas yra baimės praleisti svarbius įvykius pasekmė.

Mobilumas tampa mada, nes, turėdami daug galimybių, žmonės jaučiasi turintys didžiąją dalį jų įgyvendinti. Dėl milžiniškos gausybės suteikiamų progų turi puoselėti ir ugdyti savo kritinio mąstymo įgūdžius, kurie padės atidžiau struktūrizuoti išsikeltus tikslus ir lengviau atskirti, kurios galimybės nėra būtinos norint pasiekti atitinkamų rezultatų. Neįmanoma sutikti visų žmonių, nuvykti į visas šalis ar apsilankyti visose parodose, todėl ypač svarbu tinkamai išlaikyti prioritetus ir atsispirti baimei praleisti specifines patirtis.