Lietuvos mokyklose teorinės žinios vis dar laikomos svarbesnėmis už savęs pažinimą. Nepaisant naujų mokymo būdų atsiradimo, naujų technologijų kūrimo ir kitų šalių gerosios patirties mokymo srityje, Lietuvos mokiniai mokosi panašia struktūra, kaip ir daugelį metų. Pažangioje visuomenėje nebeužtenka tokių pamokų, kuriose mokoma vien iš vadovėlių. Daugelis institucijų nepakankamai dėmesio skiria mokinių unikalumui, kūrybiškumui ir asmeniniams įgūdžiams ugdyti. Kodėl tokio spartaus mokymosi ir technologinės pažangos tempo neprideriname prie mūsų mokyklų sistemos, kuri metai iš metų nesikeičia ir yra griežtai apibrėžta taisyklėmis?

Lietuviškos mokyklos kasdienybė nesikeičia

Nors ir gyvename pažangioje visuomenėje, švietimo sistemoje reikalingų pasikeitimų nesulaukiame. Švietimo institucijų mokytojai yra orientuoti į valdytojo ar kontrolieriaus vaidmenį, o ne pagalbininko. Mokytojui svarbu priimti kategoriškus sprendimus ir nustatyti ribas, kad tilptų į pamokos laiką ir įvykdytų mokymosi programą, reikalingą baigiamiesiems egzaminams išlaikyti. Mokytojas yra orientuotas į vienodą mokymą, nepaisant to, kad visi vaikai yra skirtingi ir turi gabumus skirtingiems dalykams. Nors šalies mokyklose pradėta diskutuoti apie nestandartinį mokymą ir kitas pažangias ugdymo strategijas, kol kas toks mokymo būdas yra mažai kur taikomas. Mokymo įstaigų atstovai tvirtina, kad naujoviškų metodų diegimą stabdo kai kurių mokytojų neišmanymas ir šviežių idėjų stoka.

Ar Lietuvai reikia daugiau STEAM pamokų?

Centrinė projektų valdymo agentūra atliko tyrimą, kurio metu buvo siekiama išsiaiškinti ar mokykloms reiktų daugiau STEAM (gamtos, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos) pamokų. STEAM mokymų metodas yra orientuotas į praktiką, ne tik teorinius užsiėmimus ir pritaikomas įvairių pamokų metu. Mokyklų vadovų, mokytojų ir tėvų apklausos duomenimis, 80,5 proc. mokyklų vadovų ir 71 proc. vaikų tėvų teigė, kad Lietuvos mokyklose būtų naudinga daugiau integruotų STEAM pamokų. Mokymosi įstaigų atstovybė vertina tokią naują sistemą teigiamai, tačiau susidurta ir su problemomis. Tyrimas parodė, kad mokytojams stinga žinių apie tokio ugdymo taikymą kasdienybėje, taip balsavo apie 17 proc. respondentų, 12 proc. mano, kad kliūtis yra mokytojų iniciatyvos stoka, o dar 10 proc. teigia, kad trūksta žinių apie patį STEAM ugdymą.

Gerosios užsienio šalių patirtys

Tarptautinėje metodinėje konferencijoje, kuri įvyko 2022 metais sausio mėnesį, susirinko pranešėjai iš įvairių šalių ir vedė paskaitas apie STEAM ugdymo praktikas. Užsienio pranešėjai ir mokytojai pateikė savo šalies metodinius standartus ir medžiagą. Jie aptarė, kaip į mokymo programas įtraukia STEAM, kad sudomintų šiuolaikinius vaikus ir suteiktų jiems informacijos, reikalingos jų mokymuisi dabar ir ateityje. Suomijos dailės pedagogė Sari Saleva teigė, kad STEAM veikla ne tik skatina pažintinį ir socialinį veržlumą, bet ir savigarbą, kuri yra labai svarbi emocinio intelekto ugdymui. Mokytoja taip pat teigė, kad toks ugdymas būna sėkmingiausias, kai skirtingų dalykų mokytojai bendradarbiauja tarpusavyje.

Rytis Jurkėnas radijo pokalbyje „Karjeros akiniai“ pasakojo apie netradicines mokymo praktikas turinčias mokyklas. Jis pasakojo apie gerą Norvegijos pavyzdį, kur mokykloje jau 40 metų nėra tipinio mokymo. Visoje mokyklų sistemoje taikomas projektinis mokymas, kai mokytojas sukuria skirtingas situacijas, o mokiniai dalyvauja tarpdalykinėse užduotyse. Taip į vieną pamoką sujungdami matematiką, fiziką, geografiją ir užsienio kalbą. Mokiniai bendradarbiauja, ugdo kūrybiškumą ir kritinį mąstymą, pristato atradimus ir grupėse diskutuoja apie rezultatus. Mokiniai nėra vertinami, todėl jie nekonkuruoja dėl pažymių bei nepatiria streso. Dėstytojas įvertina jų įgūdžius ir sėkmę, o tai padeda mokiniui įvertinti savo augimą.

Iššūkis „Sukurk idėją dėžutėje“

Šalčininkų rajono moksleiviai dalyvavo IT mokymuose, kuriuos finansavo Interreg projektas „Jaunimo užimtumo skatinimas pasienio regione, gerinant jų profesinio darbo įgūdžius”, Nr. LT-PL-4R-327. Projekto tikslas – jaunimo užimtumo skatinimas pasienio regione, gerinant jų profesinio darbo įgūdžius. Jaunimas priimė 3 dienų iššūkį, mestą Robotikos mokyklos: „Sukurk idėją dėžutėje”. Moksleiviai 3 dienas nedalyvavo formalaus švietimo programoje, tam, kad galėtų įgyti neįkainojamos patirties robotikos srityje. Nuo pirmosios akimirkos vaikai skatinami mąstyti, dalyvauti ir įsitraukti, taip pat skatinami klysti ir iš tų klaidų mokytis, dalyvauti veiklose peržengiant komforto zonos ribas. Taip pat buvo skatinamas jų kritinis mąstymas bei gebėjimas rasti ryšius tarp inžinerinių reiškinių. Mokiniai buvo supažindinami su 3D technologijomis (skaitmeniniu modeliavimu ir 3D spausdinimu). Patys išbandė 3D modeliavimą su Solidworks – profesionalia programine įranga.

Antrąja mokymų dieną vaikai buvo mokomi mikrovaldiklio programavimo, taip pat sužinojo elektronikos elementų veikimo principus, tokius kaip: šviesos diodas, fotorezistorius, rezistorius, servo variklis, laidai. Buvo mokoma pagrindinės programavimo logikos ir darbo komandoje. Dalyviai susiskirstė į komandas ir pradėjo savarankišką darbą, kurio užduotis buvo sukonstruoti nurodytą mechanizmą naudojantis iš anksto paruoštomis detalėmis ir instrukcijomis ir išspręsti iš anksto vedėjų užslėptas problemas. Renginys suplanuotas taip, kad tik dirbant komandiškai įmanoma sėkmingai atlikti užduotį, vaikai mokomi STEAM mokymo pagrindų, kur svarbiausia ne galutinis rezultatas, o mokymosi procesas. Trečios dienos pabaigoje moksleiviai pristatinėjo savo kūrinius vieni kitiems ir galiausiai atliko savirefleksiją.