Dar neprasidėjus gruodžio mėnesiui pamažu ėmėme girdėti Kalėdinės muzikos melodijas, televizija pradėjo reklamuoti dovanų idėjas, o prekybos centrai brukti saldžiai atrodančias nuolaidas. Didmiesčiai jau pradėjo Kalėdinių žaliaskarių lenktynes, o žmonės socialiniuose tinkluose strimgalviais puola jas liaupsinti, ar gal pašiepdami įvertina „cha cha“ emociukais, kol galiausiai bus išrinkta pati pačiausioji. Štai 2018 metais dešimt didžiausių šalies miestų Kalėdų eglėms skyrė beveik 0,5 mln. eurų. „Kalėdos sostinėje“ direktorius Paulius Jurgutis Delfi teigė, kad visam kalėdiniam laikotarpiui Vilnius skyrė 300 tūkst. eurų. Suma, palyginti, tikrai didelė, todėl kyla klausimas, ar tikrai apie tai yra Kalėdos? Ar verta visą šią suirutę vadinti švente?

Klausimų galime rasti visuomet. Pavyzdžiui, kiekvienais metais sukame sau galvą kaip nustebinti mylimus žmones. Kiemo aplinką apšviečiame kiek įmanoma daugiau lempučių ar dekoracijų, kas iš dalies tampa konkursu „kas daugiau“, o tada pinigines paplonina ne tik perkama atributika, bet ir sąskaita už elektrą. Apskaičiuota, kad vien šventinėms dekoracijoms kas trečias tautietis išleidžia 10–30 eurų. Suma, iš pirmo žvilgsnio, nerėžia akies, bet minimalizmas ir saikingumas dažniausiai žiūrisi daug skoningiau, o nekeisdami dekoracijų kasmet į naujesnes, dar ir karmos taškų prikaupiame gamtos tausojimo srityje.

Išties baugu, kuomet šeimos tradicijas, sentimentalias dovanėles, nuoširdų dėmesį, pakeičia komercija. Žmonės, suvilioti „Juodojo penktadienio“ pasiūlymų ar patikėję didelėmis nuolaidomis, dažnai pameta kritinį mąstymą. Verslininkų siekis yra įsiūlyti prekę, o, tuo tarpu, eilinis dovanų pirkėjas pamiršta kaip dažnai pirkdamas pigiau, išleidžia daugiau. Tai ir yra paradoksalu, jog verslininkai jau tyliai sau šypsosi į ūsą ir iš šio „pigumo“ krauna didžiules sumas į savo kišenes. Taigi, visai ne prekės ar paslaugos yra žemos kainos, o ši situacija atrodo labai pigiai ir kelia asociacijas su mažomis vertybėmis.

Žinoma, yra ir teigiamų pusių. Pavyzdžiui, „LP Express“ paštomatų siuntų augimas siekia net 84 proc. Kalėdų laikotarpiu, taip pat vis daugiau ir daugiau ieškoma žmonių, kurie išbandytų save kurjerio kailyje. Dėl to sumažėja nereikalingo lėkimo bei skubėjimo, o galimybių, priešingai – padaugėja.

Bet yra galimybių, kurių neįmanoma parsisiųsti pašto pagalba. Tai populiariausias kalėdinis spektaklis, sukviečiantis didžiules minias į žiūrovų sales – „Spragtukas“. Jį stato ne tik mėgėjai, bet ir profesionalūs viso pasaulio režisieriai. Šio veikalo skuba įvertinti ir išmanantys meną, ir tie, kurie ten bėga dėl mados. Tačiau jis labai nublanksta prieš mūsų pačių kuriamą paradą. Kalėdas pamažu aprengiame šimtais spalvų, ant savęs krauname sluoksnius kaukių, apsirėdome banalių įsitikinimų skafandrais, prisidengdami gerais dėdžių ir tetų vaidmenimis, kuomet perkame kuo brangesnę dovaną. Palyginkime, kokią svarbą išties tai turi Lietuvos piliečiui. Valstybės apskaičiuotas 2021 metais vidutinės lietuvio algos dydis –  1352,7 Eur. O iš žmonių antplūdžių į prekybos centrus galima pamanyti, jog kartais išleidžiame daugiau nei uždirbame. Kalėdos išties dažnai hiperbolizuojamos materializmo atžvilgiu.

Viską pateisina ir tai, jog šiais metais Kalėdos laukiamos dar labiau, dėl to, kad praeitų metų švenčių minėjimas apsiribojo ties šeimos ratu. Dėl karantino negalėjome keliauti, aplankyti mums artimiausiųjų giminių, Kalėdos tapo nebe tokios pilnavertės. Visi žmonės tikisi, kad tai nebepasikartos ir laukimas prasideda jau lapkričio mėnesį, tarsi Advento metas pailgėtų dvigubai.

Tačiau žiemos iškilmės nėra tik krūva blizgučių ir linksmybių. Prisiminkime tikrąją švenčių prasmę, nes labai dažnai tikrosios Kalėdos slepiasi ne prabangoje, ne prašmatnume ir ne dovanų gausume. Prieš tai pateikti statistikos pavyzdžiai rodo, jog dažnas Lietuvos pilietis švenčių tikrumą matuoja finansinėmis išgalėmis.

Juk yra daug būdų paversti jas labiau pilnavertiškomis: pasimelskime bažnyčioje, gruodžio mėnesį dažniau paskambinkime seneliams, padėkime savo tėvams ir daugiau dėmesio skirkime susikaupimui. Tuomet nejučia suprasime, jog švenčių visai nereikia ieškoti parduotuvėje ar piniginėje, jas visuomet pirmiausia rasime savo širdyje.