Ieškoti darbo tikrai nėra lengva užduotis, o tai kartais gali sujaukti ir visą nusistovėjusį gyvenimo ritmą. Žinant pagrindinius darbo paieškos principus galima to išvengti. Tad, kaip rasti darbą lengviau ir greičiau? Kuo gali pagelbėti laiko planavimas? Apie tai kalbuosi su projektų valdymo specialiste ir prekių ženklo „Planas gyvenimas“ įkūrėja Dovile Daugvilaite-Zubcove.

– Kokius pirmuosius žingsnius reikėtų atlikti prieš pradedant ieškoti darbo?

-Kaip ir prieš imantis bet kokios naujos veiklos, reikėtų nepamiršti, kad tai pareikalaus laiko ir kažką iš dabartinės dienotvarkės išstums. Pirmiausia, turi atsirasti supratimas, kaip naujo darbo paieškos darys įtaką bendram dabartinio gyvenimo ritmui, kiek laiko tam skirsi per dieną, savaitę, mėnesį, kiek daug savęs (energijos ir resurso) atiduosi šiai naujai veiklai, kokie žingsniai bus reikalingi pasiekti galutinį tašką (darbo radimą). Galima sudaryti planą, kuris koreliuotų su esamu gyvenimo planu. Pradėjus ieškoti darbo suprasi, kad darbo paieškos yra toks pat laiką ir energiją „plėšantis“ reikalas, kaip ir pats darbas.

-Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susidūrėte kurdama darbo vietą sau?

-Daug nežinios ir pirmų kartų. Vienus tai gąsdina, mane priešingai – motyvuoja. Kol yra iššūkių ir problemų, tol gyvenimas įdomus. Didžiausias iššūkis turbūt buvo tai, kad ėmiausi veiklos viena (iki tol visada turėdavau komandas užnugaryje), todėl teko ieškoti draugų, pažįstamų patarimų, daug skaityti, „googlinti“, susirasti ir verslo mentorių.

-Kokius tikslus verta iškelti ieškant darbo, kad paieškos nevirstų neįveikiama ir varginančia užduotimi?

-Realius ir pasiekiamus. Panaudoti šiuo atveju Pareto principą – 80/20. Kuomet 20 proc. viso įdėto darbo ir laiko atneštų didžiąją dalį rezultato. Ar norime siųsti 500 šabloninių savo CV laiškų per dieną ir gauti 1 atsakymą? Ar norime išsiųsti 10 labai kokybiškų (išanalizavus įmonę, ten dirbančius žmones, parašyti nešablonišką motyvacinį laišką, pirmiausia, atsakant sau į klausimą – „ar tikrai norėčiau būti tos komandos dalimi ir kodėl?“ ir gauti beveik visus „TAIP, MES JŪSŲ NORIME?“ Patirtis mano asmeninė, bet kolegos ar draugai, sako, kad tikrai geriau rinktis antrąjį variantą. Beje, gyvenime nesu siuntusi daugiau nei kelių laiškų ieškant darbo, tad tikrai susimąstyčiau, jeigu esi tas žmogus, kuris galvoja, kad siunčiant masiškai daug užklausų, bent kelios tikrai bus sėkmingos – pradėčiau iš kito galo.

–Kaip nenuleisti rankų, jeigu tinkamo darbo pasiūlymo surasti taip ir nepavyksta?

-Pabandyti dar kartą paanalizuoti save – galbūt net nežinome, ko ieškome? Galbūt ta svajonių darbo vieta dar neegzistuoja (žinant, kiek daug naujų rolių šiais laikais yra sukurta)? Galbūt rolė turi visai kitokį pavadinimą, nei galvojame (irgi labai dažnas atvejis)? O gal tiesiog pabandyti susikurti darbo vietą sau?

-Kodėl taip svarbu išmokti planuoti laiką ieškant darbo?

-Visos veiklos mūsų gyvenime – miegas, dušas, valgymas – atima laiko, o resursas yra tik vienas, turintis ne daugiau ir ne mažiau kaip 24 valandas paroje. Sakantys, kad neturi laiko kažko gyvenime daryti, dažniausiai tiesiog neturi tam paskirto prioriteto. Juk pasėdėti prie televizoriaus ar telefono po keletą valandų per dieną atsiranda. Ieškant darbo istorija ta pati – jeigu neplanuojame šios veiklos iš anksto, labai greitai galime „degti“, susierzinti ir suprasti, kad nieko neišeina. Ir dažniausiai tai bus ne dėl kažkokių kompetencijų neturėjimo, o pakankamo prioriteto ir dėmesio neskyrimo naujai veiklai.

-Kiek laiko reikėtų skirti darbo paieškoms ir kaip tai daryti produktyviau?

-Labai individualu, kokio darbo ieškome, kokie ieškančio žmogaus greičiai, kokias ieškojimo priemones naudoja. Produktyvumas yra skambus žodis, bet apima kitus du: efektyvumą ir našumą. Efektyviai – aiškiai žinant, KO ieškome ir KĄ turime padaryti, o našiai – darant tai greičiausiai patikrintu būdu, o ne siuntinėjant po 500 šabloniškų laiškų įmonėms.

-Ką dabar, ieškodama pirmojo darbo, darytumėte kitaip, jeigu galėtumėte atsukti laiką atgal?

-Ieškant pirmojo darbo, svarbiausia, kiek tik įmanoma labiau susivokti savyje, ko nori ir kas esi. Įmonės ieško ne tik gerų darbuotojų, bet ir asmenybių, žinančių ko nori ir kur eina. Ieškančiam žmogui, tuo tarpu, labai linkiu, kad nesidairytų tiesiog darbo vietos finansinei laisvei užtikrinti, bet vietos, kuri koreliuotų su asmeninėmis vertybėmis ir tikslais bei leistų besąlygiškai augti ir versti kalnus kartu.