Kasdieniai įpročiai yra svarbus veiksnys, formuojantis ne tik mūsų fizinę, bet ir emocinę būklę. Dažnai nesusimąstome, jog įpročiai, kuriuos kasdien atliekame autopilotu, gali turėti didelę įtaką tam, kaip mes jaučiamės. Tinkami įpročiai gali padėti palaikyti gerą emocinę sveikatą, o netinkami – sukelti nuovargį, stresą ar net prislėgtą nuotaiką. Tokius jausmus mėgstame nurašyti prastam orui, dideliam užimtumui, aplinkai ar kitiems dalykams. Būtent todėl šiandien aptarsime, kaip atpažinti autopilotu atliekamų įpročių sugadintą nuotaiką, kaip formuoti sveikus įpročius, kurie padėtų palaikyti gerą emocinę būklę ir pateiksime konkrečių patarimų, kaip kasdien rūpintis savo jausmais.

Kaip atpažinti autopilotu atliekamų įpročių sugadintą nuotaiką?

Pirmas žingsnis į geresnę emocinę būklę – suprasti, kokią įtaką mūsų kasdieniai įpročiai daro jausmams. Daugelis mūsų veiksmų atliekami nesąmoningai, todėl ne visada lengva pastebėti, kurie iš jų kenkia nuotaikai. Vis dėlto yra keletas aiškių požymių, kurie padeda atpažinti žalingus įpročius:

• Nuolatinis nuovargis ar energijos trūkumas.

Jei, net ir po pakankamo poilsio, jaučiatės pavargę, tai gali būti ženklas, jog kai kurie įpročiai, pavyzdžiui, netinkama mityba, nepakankamas judėjimas ar prastas miegas, prisideda prie nuovargio.

• Prislėgtumo jausmas.

Jeigu jaučiatės prislėgti arba emocijos atrodo slegiančios, gali būti, kad jūsų kasdienybėje trūksta laiko savirūpai, poilsiui ar mėgstamoms veikloms. Per didelis darbo krūvis ir mažas dėmesys sau dažnai veda į emocinį perdegimą.

• Koncentracijos stoka.

Jei sunku susikaupti ar nuolat išsiblaškote, tai gali būti ženklas, jog jūsų dienotvarkėje nėra pakankamai laiko poilsiui ar proto „iškrovai“. Nuolatinis daugiafunkcinis darbas ir per mažai laiko atokvėpiui prisideda prie psichologinio pervargimo.

• Nuolatinis stresas ar nerimas.

Jeigu patiriate lėtinį stresą ar nerimą be aiškios priežasties, gali būti, kad tam tikri jūsų įpročiai – per ilgas darbo laikas be pertraukų, per didelis informacijos vartojimas ar neigiamų emocijų slopinimas – prisideda prie šios būklės.

• Fiziniai simptomai.

Kūnas taip pat reaguoja į mūsų emocinę būklę. Jei nuolat jaučiate įtampą, galvos skausmus ar virškinimo sutrikimus, gali būti, kad kasdieniai įpročiai sukelia stresą ir emocinį disbalansą.

Atpažinus šiuos požymius, verta išanalizuoti savo kasdienybę ir ieškoti tų įpročių, kurie galimai neigiamai veikia jūsų jausmus. Tai gali būti paprasti dalykai, tokie kaip per ilgas darbo laikas, nesubalansuota mityba ar per mažas laiko skyrimas poilsiui.

Kaip formuoti sveikus įpročius, kurie padėtų palaikyti gerą emocinę būklę?

Kad galėtume pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausia reikia pradėti nuo kasdienių įpročių keitimo. Tai procesas, reikalaujantis laiko ir sąmoningo dėmesio, tačiau ilgainiui teigiami pokyčiai padės stabilizuoti emocinę būklę. Štai keletas svarbiausių sveikų įpročių, padedančių palaikyti emocinį balansą:

• Ryto rutina.

Pradėkite dieną ramiai, suteikdami sau laiko pabusti be streso. Skirkite keletą minučių meditacijai, kvėpavimo pratimams ar paprastai ryto tempimo sesijai. Išeikite lėtam pasivaikščiojimui. Kokybiška rytinė rutina padeda nustatyti pozityvų dienos toną.

• Fizinė veikla.

Reguliarus fizinis aktyvumas yra vienas iš geriausių būdų pagerinti emocinę būklę. Net trumpas pasivaikščiojimas gali padėti padidinti endorfinų – natūralių „laimės hormonų“ – išsiskyrimą. Fizinis judėjimas taip pat padeda kovoti su stresu ir pagerina bendrą savijautą.

• Tinkama mityba ir vitaminai.

Sveika mityba yra būtina ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai. Valgykite daugiau šviežių daržovių, vaisių, sveikų riebalų (pvz., omega-3), kurie padeda palaikyti smegenų veiklą. Taip pat galite vartoti papildomai vitaminus – ypač B grupės ir D vitaminus, kurie svarbūs nuotaikos reguliavimui ir energijos lygiui.

• Miego kokybė.

Geras miegas yra esminis emocinės sveikatos veiksnys. Stenkitės miegoti bent 7–8 valandas per parą, o prieš miegą venkite ekranų, kurie gali trikdyti miego kokybę. Taip pat svarbu sukurti malonią miego aplinką – šviesos ir triukšmo ribojimas bei tinkama kambario temperatūra padės pasiekti gilesnį miegą.

• Naujų patirčių paieška.

Kartais įpročių monotonija gali prisidėti prie prastėjančios emocinės būklės. Išbandykite ką nors naujo – nesvarbu, ar tai būtų hobis, sporto užsiėmimas, ar seniai atidėtas projektas. Naujos patirtys suteikia įkvėpimo ir naują energijos šaltinį.

Konkrečios rekomendacijos, kaip kasdien rūpintis savo emocine būkle

Štai keletas paprastų patarimų, kuriuos galite pritaikyti kasdien:

• Sąmoningumas.

Kiekvieną dieną skirkite bent 5–10 minučių sąmoningam kvėpavimui ar meditacijai. Tai padės jums susikoncentruoti į dabartinį momentą ir sumažins nerimo jausmą. Sąmoningumo praktikos padeda stiprinti emocinį atsparumą ir gerinti bendrą psichologinę būklę.

• Pozityvumo palaikymas.

Kiekvieną vakarą galite užsirašyti tris dalykus, už kuriuos esate dėkingi. Tai padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir mažina stresą, nes dėmesys kreipiamas į teigiamus kasdienybės aspektus.

• Socialiniai ryšiai.

Reguliariai bendraukite su artimaisiais ir draugais. Laikas, praleistas su žmonėmis, kuriuos mylite ir kurie jus palaiko, turi didelį poveikį emocinei sveikatai. Net trumpas pokalbis gali reikšmingai pagerinti nuotaiką.

• Veikla, teikianti malonumą.

Nepamirškite reguliariai skirti laiko veikloms, kurios jus džiugina – nesvarbu, ar tai hobis, kūrybinė veikla, ar tiesiog poilsis be įsipareigojimų. Laiko skyrimas mėgstamoms veikloms padeda atkurti emocinę pusiausvyrą ir leidžia pasijusti geriau.

• Imkitės ilgai atidėtų projektų.

Kiekvieną savaitę bandykite padaryti ką nors kitaip arba imkitės projekto, kurį ilgai atidėliojote. Nauji iššūkiai ir pasiekimai sukelia teigiamų emocijų ir skatina jaustis produktyvesniems.

Kasdieniai įpročiai neabejotinai daro didelę įtaką mūsų emocinei sveikatai. Atpažinus, kurie veiksmai kenkia mūsų jausmams, galime sąmoningai pradėti keisti savo rutiną ir formuoti sveikesnius įpročius. Rūpindamiesi savo fizine ir emocine gerove, galime jaustis laimingesni, labiau atsipalaidavę ir stiprinti bendrą psichologinę bei fizinę būklę.