Jaunas žmogus turi neribotas galimybes. Mes esam tautos šauksmas, reformatoriai, nuo mūsų priklauso pokyčiai visuomenėje. Šiandien socialinių medijų dėka turime neribotas galimybes siekti neįmanomo. Istorijos apie tuos, kurie kilo iš mažo miestelio, o dabar puošia žurnalo viršelius – inspiracijos mūsų savotiškai, spalvotai kartai. Turint tiek laisvės, žinoma, kyla ir begalė klausimų. Kas aš esu? Ko noriu pasiekti? Koks mano tikrasis pašaukimas? Šiuo sudėtingu pokyčių laikotarpiu sunku nepamesti savęs.

Savotiški ir spalvingi, tačiau kasdienybe nesiskiriame nuo savo tėvų, senelių. Kaip ir jie, 6-7 valandas praleidžiame mokykloje, neminint užklasinės veiklos, laiko poilsiui. Kaip rasti laiko chaotiškoje kasdienybėje kurti, atrasti save? Sakoma, drąsus tas, kuris nebijo bandyti ir klysti. Tad kaip išlikti pakankamai drąsiu siekti tikrojo pašaukimo? Ar viskas priklauso nuo vidinio balso, o kiek svarbi aplinkinių nuomonė?

Interviu metu bendravau su jaunais ir įkvepiančiais menininkais, kurie susidūrė arba vis dar susiduria su panašiomis dilemomis.

Džiugas Širvys

Džiugas Širvys. Asmeninio archyvo nuotrauka

Grupės „jauti‟ vokalistas, aktorius pasakoja apie ankstyvą prisirišimą prie muzikos. Savo soliniame albume „Pastorių vaikas‟ Džiugas lieja prisiminimus apie norą būti pirmūnu, būti tokiu, kokiu didžiuotųsi tėvai. Jo nuomone jaunas žmogus turi būti veiklus ir kūrybingas, o tai tikrai nėra Dievo dovana, tai darbo ir užsidegimo reikalas.

Kada tavo gyvenime atsirado muzika?

Prisimenu, kad su sese lankydavausi bažnyčioje, ten visada būdavo vargonai, gitara, dainavau bažnyčios chore. Namuose muzikuodavo tėvai, iš jų sulaukiau daug palaikymo. Rimtai groti ir dainuoti pradėjau nuo keturiolikos, jau mokykloje.

Koks buvai paauglystėje – drąsus ir ryžtingas, ar šiek tiek bailus ateities atžvilgiu?

Aš esu ekstrovertas, man patinka dėmesys, todėl buvau drąsus, veiklus. Kadangi sulaukiau daug palaikymo iš šeimos, nebijojau išbandyti naujus dalykus.

Ar manai, kad sėkmė muzikanto karjeroje reikalauja drąsos, buvimo ekstrovertu?

Ne, tikiu, kad menininkas gali būti ir užsidaręs žmogus, introvertas. Drąsa atsiranda scenoje.

Kaip manai, ar galima teigti, kad senamadiškas mąstymas į muzikanto/aktoriaus karjerą pasikeitė?

Jis visada bus. Mąstymas, kad menininko profesija nėra rimta, ne tokia rimta kaip galbūt IT specialisto, santechniko. Tačiau groju su grupe ,,jauti“ šešis metus, man puikiai sekasi.

Kokį patarimą duotum tam jaunam skaitytojui, kuris bijo išlįsti iš visuomenės sukurtų stabilios karjeros rėmų?

Svarbu klausyti savęs. Kitų žmonių nuomonė padeda priimt sprendimus, bet tai tikrai nėra pagrindinis rodiklis.

Mindaugas Lišauskas

Mindaugas Lišauskas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Mindaugą galima užtikti socialiniuose tinkluose arba kitaip skambančiose Vilniaus gatvėse. Studentas, grupių „Barako modemas‟ ir „terapij.a‟ narys dalinasi savo mintimis.

Kada tavo gyvenime atsirado muzika?

Muzika mano gyvenime atsirado, kai buvau, rodos, ketverių ir pradėjau žaisti su broliaus sintezatoriumi. Ant sintezatoriaus buvo keli kūriniai ir ant LCD ekranėlio rodė, kokius klavišus reikia spausti grojant. Taip išmokau savo pirmą kūrinį – Glenn Miller „American Patrol‟. Muzikos mokykloje pianinu mokytis pradėjau tik prieš 4 metus, tačiau motorika, kuri išsivystė, kai buvau mažesnis, labai prisidėjo prie mano gebėjimų.

Ar tau atrodo, kad tavo aplinka palaiko tave siekiamos karjeros atžvilgiu? Ar tave motyvuoja draugai, šeima, mokytojai?

Pripratau prie fakto, jog mokytojai iš manęs norės ištraukti kuo daugiau, bet mokinantis tiek bendro išsilavinimo, tiek muzikos mokykloje fiziškai neatrandu laiko patenkinti visų lūkesčių. Svarbu atsiminti, jog sveikata visada turi būti pirmoje vietoje ir joks mokytojų spaudimas neturi žmogaus versti fiziškai ar psichologiškai kentėti dėl turimo krūvio, todėl palaikymo ir motyvacijos geriau semtis iš savęs.

Kaip sekasi planuoti laiką? Kaip spėji planuotis laiką tarp mokyklos ir užklasinės veiklos? Ar randi laiko poilsiui?

Skaičiuoju savo dienas minutėmis ir poilsio visada trūksta, bet bendrai jaučiuosi gana patenkintas savo pasiekimais ir patirtimis. Mano mėgstamas gyvenimo moto: „Work hard, party harder‟.

P.S. Google calendar yra life-save’’is.

Ar klausai lietuviškos muzikos? Galbūt žinai kokių jaunųjų muzikantų, kuriuos galėčiau paminėti straipsnyje?

Daug kas užmiršta, kad yra žiauriai geros produkcijos lietuviškų šlagerių. Iškart į galvą ateina Alvydo Lukoševičiaus albumas „Obuolys‟. Bendrai bandau perklausyti daugumą lietuviškų releas’ų, tai parekomenduosiu naują „Šuo Leilos‟ albumą „119‟.

Kaip lipi iš komforto zonos? Ar dalyvavimas Lietuvos balse prisidėjo prie to?

Asmeniškai bandau niekada neatsisakyti jokių pasiūlymų ir dalyvauti kur tik išeina. Į Lietuvos balsą mane pakvietė dalyvauti likus mažiau nei savaitei iki eterio ir nusprendžiau prisijungti. Kolegos ir pasiūlymai atsiranda iš netikėčiausių aplinkybių. Cituojant Thelonious Monk: „Don’t sound anybody for a gig, just be on the scene‟. Todėl raginu visus, ne tik muzikantus, dalyvauti visur ir visada.

Galiausiai, ar planuoji ateitį sieti su muzika, ar kol kas renkiesi džiaugtis šiomis dienomis, per daug apie tai negalvoji?

Tik šiais metais nusprendžiau rimtai studijuoti muziką ir stoti į džiazo saksofoną. Praėjau stojamuosius ir gavau kvietimą studijuoti konservatorijoje Olandijoje.

Benas (benulisfilm)

Benas. Asmeninio archyvo nuotrauka

Benas (,,Instagram‘‘ platformoje geriau žinomas Benulisfilm) – vaizdo įrašų redaktorius, režisierius iš Ukmergės. Interviu metu Benas dalinasi asmenine patirtimi bei tuo, kas jį įkvepia.

Kaip save pristatytum skaitytojui? Ką veiki gyvenime?

Redaguoju muzikinius vaizdo įrašus, esu grafikos dizaineris. Kurti pradėjau pirmoje gimnazijos klasėje, mane įkvėpė laikas praleistas su draugais, kartu ant bairio kurti vaizdo įrašai.

Kaip išmokai redaguoti vaizdo įrašus?

Mokiausi pats, ieškojau skirtingų programų, vis bandžiau naujas technikas. Degiau noru tobulinti save.

Tikriausiai rinktis tokią profesiją buvo rizikinga ir neramu. Ar esi palaikančioje aplinkoje?

Ne. Tėtis norėjo, kad dirbčiau fabrike. Mama tikėjosi, kad dirbsiu prie prekystalio. Daug palaikymo nesulaukiau, tačiau mano didžiausias košmaras yra sėdimas darbas. Kad save motyvuočiau, atsimenu, šalia redaguojamo vaizdo įrašo įsijungdavau fabrikų, ofisų nuotraukas, kad tokio darbo netektų dirbti.

Kas tave įkvepia?

Turiu labai lakią vaizduotę. Vaikystėje stebėdavau aplinką, įsivaizduodavau, kaip tai galėtų būti filmo kadrai. Taip pat mane labai įkvepia muzika: King Curly, Mac DeMarco, slowthai. Iš lietuviškos muzikos, – ba., Solo Ansamblis, grupė ,,jauti‘‘.

Kokie tavo didžiausi ateities siekiai?

Noriu būti užtikrintas, kad tikrai galiu išgyventi iš to ką veikiu. Nors dabar mano didžioji užsakovų dalis yra užsieniečiai, jaučiu didelį ryšį su Lietuva. Norėčiau sukurti vaizdo įrašą kokiai nors lietuviškai grupei. Tai pat svajoju įkurti savo vaizdo įrašų kompaniją.