Ką svarbu žinoti apie NATO?
Šiais politiškai įtemptais laikais gynyba ir NATO karinis aljansas yra vienos iš dažniausiai minimų temų nuo žiniasklaidos reportažų iki pokalbių su šeima prie vakarienės stalo. Kad tarptautiniai konfliktai yra tarp pagrindinių europiečių rūpesčių bei interesų, parodė ir neseniai vykę Europos Parlamento rinkimai bei jų rinkėjų apklausų rezultatai. Tačiau ar skaitydami naujienas, diskutuodami su šeima mes iš tikrųjų žinome ir suprantame daugiau apie NATO nei tik šios organizacijos apibrėžimą? Tikiu, kad susipažinti su Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos istorija, tikslais ir veikimu yra naudinga bei įdomu kiekvienam piliečiui.
Istorija, tikslai ir veikla
NATO buvo įkurta 1949 metų balandžio 4 dieną pasirašius Šiaurės Atlanto sutartį Vašingtone ir šiais metais karinis aljansas minėjo 75 metų sukaktį. Tačiau tai nėra vienintelis svarbus įvykis šiemet. Spalio 1 dieną po 10 metų trukusios kadencijos NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą pakeis Markas Rutte, Nyderlandų ministras pirmininkas.
„(The purpose of NATO is) to keep the Soviet Union out, the Americans in, and the Germans down. (liet. NATO tikslas yra neprisileisti Sovietų Sąjungos, išlaikyti amerikiečius ir nuslopinti vokiečius.)“ – sakė pirmasis NATO generalinis sekretorius Lord Ismay, o jo garsioji frazė yra iki šios naudojama Atlanto aljanso tikslams apibūdinti. Nors po Sovietų Sąjungos griūties NATO, galima teigti, išgyveno egzistencinę krizę, šiuo metu pagrindinis ir svarbiausias kolektyvinės gynybos tikslas išliko. Jis geriausiai iliustruojamas Vašingtono sutarties penktuoju straipsniu, kuriame teigiama, kad išpuolis prieš vieną ar kelias NATO nares yra laikomas išpuoliu prieš visas.
Per 75 NATO veikimo metus sąjungos narės tik vieną kartą ėmėsi veiksmų pagal penktąjį Vašingtono sutarties straipsnį – po 9/11 teroristinio išpuolio JAV, kai tuo metu 18 NATO narių nusprendė palaikyti JAV atsaką į išpuolį, anti-teroristinių operacijų vykdymą prieš al Kaida grupuotę. Tačiau Atlanto aljanso veikla neapsiriboja vien penktuoju straipsniu NATO bendradarbiauja su Jungtinėmis Tautomis ir iki šiol yra vykdžiusi misijas Balkanų ir Artimųjų Rytų regionuose, Afrikoje.
Kad NATO nuolat augtų ir tobulėtų, yra nustatyta 2% BVP riba, kiek kiekviena NATO narė turėtų išleisti savo gynybai. Nors sąjungos narės prisideda finansiškai prie būstinės priežiūros, dažniausiai valstybės prisideda prie NATO siųsdamos karius į misijas, vykdydamos karines operacijas bei pratybas.
NATO jaunimui
NATO jaunimo viršūnių susitikimas – tai ketverius metus iš eilės vykstantis renginys, kuris šių metų gegužės 13 dieną sukvietė jaunimą iš Europos ir Šiaurės Amerikos kartu diskutuoti apie svarbiausius pasaulio iššūkius ir NATO vaidmenį juose. Šiemet renginio dalyviai galėjo dalyvauti internetu ir gyvai – Stokholme (Švedijoje) bei Majamyje (Floridoje).
Jeigu Tave domina tarptautiniai santykiai, kariuomenė, tarptautinių organizacijų vaidmuo politikoje ir nori daugiau sužinoti apie NATO bei naujomis žiniomis dalintis su kitais, siūlau išbandyti save NATO jaunimo ambasadoriaus kėdėje! Kartu su LiJOT NATO organizuoja „NATO jaunimo ambasadorių“ programą, kuri kasmet startuoja pavasarį. Jos metu yra atrenkami ir apmokomi NATO jaunieji ambasadoriai (gimnazistai), kurie toliau skleidžia žinią apie NATO pristatymų jaunimui metu.
Ši programa ne tik leidžia Tau plėsti žinių bagažą, bet ir išeiti iš komforto zonos, tobulinti viešojo kalbėjimo bei komunikacijos įgūdžius. NATO jaunimo ambasadorių laukia papildomi mokymai ir įvairios išvykos, o svarbiausia – būrys naujų draugų.
NATO jaunimo ambasadorių programa kasmet laukia ambicingų žmonių savo komandoje, tad, jeigu susidomėjai, lauk naujos atrankos atidarymo pavasarį. Visas naujienas sekti ir daugiau informacijos apie šią programą gali rasti mūsų portale žinauviska.lt.