54.145.183.34
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Vitalija Petkutė
Data
2022-02-04

Jaunimo finansinis raštingumas Lietuvoje – ko trūksta, kad taptume Europos pirmūnais?

Autorius
Vitalija Petkutė
Data
2022-02-04

Jaunimo finansinis raštingumas Lietuvoje – ko trūksta, kad taptume Europos pirmūnais?

Nors COVID-19 pandemija sukėlė didelę įtampą daugelio Europos piliečių asmeninių finansų srityje, tuo pačiu ji dar labiau pabrėžė finansinio švietimo svarbą. „Standard&Poor‘s Ratings Services“ ir kitų tarptautinių tyrimų duomenimis, Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai vertinami kaip vidutinio lygio. Nors šioje srityje progresas pastebimas, ekspertai sutinka, kad augimas turėtų būti spartesnis, o didžiausią dėmesį reikėtų skirti jaunimo edukacijai.

Finansinis raštingumas – tai gebėjimas suprasti ir efektyviai panaudoti įvairius finansinius įgūdžius, įskaitant asmeninių finansų valdymą, biudžeto sudarymą ir investavimą.

Pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip skaitymas ir rašymas, o Europos Sąjungoje finansinis raštingumas yra vienas iš svarbiausių prioritetų švietimo srityje. Vis dėlto remiantis tarptautiniu Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos / Tarptautinio finansinio švietimo tinklo (EBPO/INFE 2020) suaugusiųjų finansinio raštingumo tyrimu, maždaug pusė suaugusiųjų ES gyventojų nepakankamai gerai supranta pagrindines finansines sąvokas.

Finansiškai raštingiausiomis šalimis ES laikomos Danija, Vokietija, Švedija, Nyderlandai. Skaičiuojama, kad jose finansiškai raštingų gyventojų dalis yra ne mažesnė kaip 65 proc. 2021-aisiais Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas tyrimas parodė, kad Lietuvoje finansinis raštingumo indeksas siekia 45 balus. Tai – vos dviem balais daugiau nei 2019-aisiais, tad nors progresas akivaizdus, jis yra gana lėtas. Ekspertai sutinka, kad raktas į finansinį raštingumą yra visų gyventojų grupių ugdymas, tačiau daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama jaunimui.

Jaunimo finansinis raštingumas gerėja, bet stiebtis yra kur

Vienas žinomiausių ir įtakingiausių tarptautinių tyrimų, vertinančių jaunimo finansinio raštingumo žinias yra EBPO atliekamas tarptautinis penkiolikmečių tyrimas PISA. Pirmą kartą Lietuvos penkiolikmečių žinios tirtos 2015-aisiais. Tuomet bazinio finansinio raštingumo lygmens nepasiekė 31,5 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos penkiolikmečių. 2018-aisias padaryta akivaizdi pažanga – Lietuva pakilo  į 8-10 poziciją iš 20 tyrime dalyvavusių šalių pralenkė Ispaniją, Slovakiją, Italiją, Bulgariją ir atsidūrė arčiau EBPO vidurkio.

Pasak ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesoriaus Tado Šarapovo, kol kas būtų sunku tvirtinti, kad teigiami pokyčiai yra sistemiški.

„Jaunimo finansinio raštingumo augimas yra labai kompleksinis procesas, kurio centre – edukacija, pagrindinių ekonomikos, finansų dėsnių, reiškinių, raktinių terminų supratimas. Tiesa, galima pastebėti, kad daugėja įvairių projektų, renginių tiek instituciniu, tiek NVO lygmeniu, kuriuose visuomenė gali gilinti, pasitikrinti savo žinias tiek teoriškai, tiek praktiškai. Tuo pačiu tokios iniciatyvos kaip Moksleivių nacionalinė ekonomikos olimpiada, ISM universiteto ekonomikos olimpiada moksleiviams, Lietuvos laisvosios rinkos instituto organizuojamas nacionalinis ekonomikos egzaminas sulaukia vis didesnio susidomėjimo, kas rodo augantį visuomenės interesą finansų, ekonomikos temoms“, – sako T. Šarapovas.

Ko galime pasimokyti iš estų?

Jau minėtame PISA tyrime 2018-aisiais estai užėmė pirmąją vietą. Estijos paauglių finansinio raštingumo vidurkis buvo aukštesnis už visų kitų tyrime dalyvavusių šalių. Bazinį vertinimo lygį pasiekė 95 proc. mokinių. Tuometinė Estijos Švietimo ir mokslo ministrė Mailis Reps komentuodama rezultatus yra pabrėžusi, kad Estiją iš kitų šalių išskiria finansinio raštingumo integravimas į kitas pamokas, tokias, kaip gamtos mokslai ar pilietinis ugdymas.

ISM profesoriaus teigimu, siekiant pagerinti Lietuvos paauglių finansinio raštingumo lygį, finansų, ekonomikos temų integravimas į ugdymo programas galėtų būti viena iš priemonių. Ne mažiau svarbus ir ugdymo įstaigų bei tėvų bendradarbiavimas bei pačių pedagogų kompetencijų ugdymas, žengimas koja kojon su naujovėmis ne tik finansų, bet ir technologijų srityse, mokėjimas sudominti vaikus, jaunimą finansų valdymo, investavimo temomis nuo pat ankstyvo amžiaus.

„Tai – kompleksinis dalykas, kuriam įtaką daro tiek ugdymo įstaigos, tiek šeima, tiek visuomenė. Siekiant finansinio raštingumo pažangos išskirčiau dvi svarbiausias dedamąsias  – teorinę ir praktinę. Pradėkime nuo formalios edukacijos – bent su dalimi privalomų, į finansinį raštingumą orientuotų pamokų, galėtume pasiekti visą moksleivių kontingentą. Ne mažiau svarbus ir praktinis patyrimas. Kuo daugiau galimybių pačiam būti atsakingam už savo pinigus, suprasti, ką reiškia taupyti, išlaidauti, skolintis – tuo stipresnis suvokimas, kaip geriausia elgtis savo prioritetų atžvilgiu. Jaunam žmogui svarbu eksperimentuoti, pačiam pajusti savo sprendimų pasekmes“, – sako T. Šarapovas.