Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną

knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“

Knyga –  tai lobynas, kuriame yra surašyta viso pasaulio išmintis, gerumas, išgyvenimai, pamokos, nuotykiai, neišsipildžiusios viltys ir teisingumas. Skaitydami knygas mes galime pasislėpti nuo pasaulio, pažvelgti į autorių patirtus išgyvenimus, nuotykius, abejones ir skausmą. Literatūros klasika tapusios knygos: „Mažasis lordas Fontlerojus“, „ Heklberio Fino nuotykiai“, „Aplink pasaulį per 80 dienų“, „Be šeimos“, „Ronja plėšiko duktė“, pasakoja apie draugystę, meilę vienas kitam, ištikimybę sau ir savo draugams, patriotizmą, nuoširdumą ir paprastą grožį. Su kiekviena perskaityta knyga žmogus įgauna patirties, pasisemia išminties, išmoksta gerumo, teisingumo ir užuojautos. Jis supranta, kad pasaulis nėra vien baltai juodas, arba kad tikrieji gyvenimo džiaugsmai susideda iš mažų dalykų: gražaus oro, šilto ir skanaus valgio, nuoširdaus pokalbio, ištarto gero žodžio ar perskaitytos dar vienos knygos. Šiandien pristatysiu tris knygas, kurias turėtų perskaityti kiekvienas jaunas žmogus.

Perskaitęs Edmondo De Amičio knygą „Širdis“, suprati, kas yra draugystė, begalinė meilė savo tėvynei, mokslo svarba ir šiltas bendravimas. Šitos knygos pavadinimas ne be reikalo yra „Širdis“, nes joje atsiskleidžia begalinė meilė savo tėvynei, kai jauni vyrai stoja į karą ginti savo šalies laisvės, aukoja gyvybę dėl jos ir už jokius pinigus neparsiduoda. Šios knygos pagrindinis veikėjas Enrikas mokomas, kad reikia nesiskųsti mokykloje teikiamu mokslu, nes be mokslo būtų tuščios jo dienos. Jo tėveliai jam pasakoja įvairias istorijas, kad darbininkai ir kareiviai grįžę iš sunkaus darbo, tarnybos ima drąsiai į rankas vadovėlius bei sąsiuvinius ir eina į vakarinę mokyklą mokytis. Šioje knygoje rašoma, kad Enriko mokykloje vaikai vieni kitus palaiko drąsiais šūksniais, skatina nebijoti, ploja, džiaugiasi įvykdytais žygdarbiais, mažiau pasiturintiems vaikams atiduoda savo sutaupytus pinigėlius ar dovanoja knygas vaikams, kurie neturi galimybių jų nusipirkti. Mokyklos mokytojai myli vaikus kaip savus, atiduoda savo sveikatą ir jėgas dėl jų gerovės. Jie prisimena kiekvieno vaiko laimėjimus ir nusivylimus, džiaugiasi jų apdovanojimais. Šioje knygoje Enriko tėveliai jį moko, kad varguoliams reikia padėti, vaikus gyvenančius prieglaudoje aplankyti, reikia mažuosius pipirus apglėbti motiniška meile, kiekvieną vaiką pabučiuoti, myluoti. Edmondo De Amičio knyga „Širdis“ moko jaunimą branginti aplink esančius artimuosius, nenusigręžti, o padėti ištikus bėdai bei išlikti kilniems ir sąžiningiems žmonėmis.

Perskaitęs Louisos May Alcott knygą „Mažosios moterys“ supranti, kas yra tikrosios šeimos vertybės, meilė, pasiaukojimas, gerumas, atleidimas ir teisingumas. Šioje knygoje yra pasakojama apie keturių mergaičių gyvenimą. Kažkada buvusi turtingą Marčų šeima nuskurdo, kai jų šeimos galva buvo pašauktas į kariuomenę. Likę namiškiai turėjo susikaupti, mąstyti, kaip galėtų prisidėti prie šeimos išlaikymo.  Dukras vienija mylinti mama, kuri moko, kad gyvenime svarbiausia padėti nuskriaustiems, nepavalgydintiems žmonėms. Marčų šeima nėra turtinga, mergaitės dėl to pergyvena, nes negali nusipirkti šilkinių suknelių, nėriniuotų pirštinaičių ar ištaigingos karietos, bet mama jas moko, kad pasaulyje svarbiausias dalykas yra būti sveikiems, dėkingiems, išsilavinusiems ir mylėti vienas kitą, nes jokie pinigai negalės užpildyti viduje esančios tuštybės. Knygoje aprašomos mergaičių mažytės pramogos, jos kiekvieną savaitę susirenka senoje palėpėje ir vaidina įvairiausius personažus: nuo išmintingų piratų iki meilės sielvarto kamuojamų moterų. Atėjus šv. Kalėdoms Marčų šeimos stalas nuklojamas įvairiausiais skanumynais. Mergaitės sužino, kad netoliese esanti šeima negali net pasvajoti apie tokias ištaigingas vaišes, tad mergaitės viską sudėjusios į pintines ir užpylusios karštos arbatos nuskuba švęsti šv. Kalėdų su vargšais. Šeima vienas kitą meiliai apkabina, išklauso, nuramina, draugiškai ir šiltai bučiuoja vienų kitų apskritus raudonus skruostus. Louisos May Alcott knyga „Mažosios moterys“ atkreipia dėmesį į tai, ką reiškia turėti vieningą šeimą, kurios nariai vienas kitą palaiko, išklauso ir nuoširdžiai pataria.

Perskaitęs Harper Lee knygą „Nežudyk strazdo giesmininko“, turi mažą galimybę pajausti, ką teko išgyventi juodaodžiams, išmokti kovoti už savo įsitikinimus, supranti, koks yra pasaulis vaikų akimis, taip pat, kad gyvenime ne visada bus įgyvendintas teisingumas. Šioje knygoje rašoma, kaip Atikus Finčas augindamas savo vaikus – aštuonmetę Džiną Luizą (ją vadina Paukšeliu) ir dvylikametį Džemį – jiems skiepija pagarbą neatsižvelgiant į rasę, sąžiningumą bei toleranciją. Šio romano pagrindiniam veikėjui – Atikui Finčui tenka ginti nekaltą juodaodį Tomą, kuris buvo kaltinamas baltosios moters išprievartavimu. Šis įvykis suskaldo viso miestelio gyventojus į dvi grupes: vieni tiki, kad Tomas nekaltas, o kiti jį šmeižia moters išprievartavimu. Šioje knygoje mokoma, kad, jei vaikai tavęs ko nors klausia, jokiu būdu nemeluok jiems, nes vaikai apgaulę supranta ir pajaučia greičiau negu suaugusieji, ir ta apgaulė juos supainioja. Knyga įrodo, kad doras, sąžiningas gyvenimas neliks nepastebėti ir, kad reikia pasikliauti teisybe, nepasiduoti prietarams bei išankstiniam nusistatymui. Harper Lee knyga „Nežudyk strazdo giesmininko“ moko jaunimą, koks pasaulis kartais būna neteisingas, jei atrodai ar elgiesi kitaip nei dauguma žmonių, todėl tenka kovoti už savo įsitikinimus ir vertybes, kol galiausiai bus pasiektas teisingumas ir laisvė.

Šios knygos yra vertingos, jose aprašomos situacijos, kuriose atsiskleidžia begalinė meilė artimiesiems, patriotizmas, tikrosios šeimos vertybės, teisingumas, užuojauta, tolerancija ir kilnumas. Visos žmogiškosios savybės, kurias yra svarbu įgauti augant šeimoje, kad jaunas žmogus spinduliuotų gėrį, meilę, pakantumą, supratingumą bei turėtų platesnį požiūrį gyvenime. Knygas „Nežudyk strazdo giesmininko“, „Mažosios moterys“ ir „Širdis“ vienija paprastumas, gyvenimo tiesos, grožis, kilnumas, laisvė. Jos priverčia jauną žmogų susimąstyti apie dėkingumą ir vertinti, tai ką turi šiame pasaulyje. Manau, kad šios knygos yra vertos jaunimo dėmesio ir gali pasaulyje sumažinti tarpusavio nesutarimus.