Kas yra greenwashing?

Terminas greenwashing atsirado 1986 metais, išaugus didžiuliam reklaminių tekstų ir kampanijų kiekiui, kalbančiam apie vienos ar kitos įmonės daromą naudą gamtosaugai, nors informacija apie tai, kaip jie tai daro, nebuvo prieinama visuomenei.

Taigi, greenwashing sąvoka yra naudojama apibūdinti įmones ar kitus verslus, save pateikiančius kaip aplinkai draugiškus ir tvarius tam, kad užmaskuotų savo gamtą žalojančią veiklą.

Kaip pastebėti greenwashing reklamose?

Greenwashing yra gudri marketingo strategija, tikras žodžių žaidimas etiketėse. Dažna tendencija reklaminiuose tekstuose, šūkiuose ar kampanijose yra dažnai pasikartojantys raktažodžiai: natūralus (-i), natural, žalia, green, organiškas, iš tvarių medžiagų, perdirbtas, sveikatingumas ir t.t. Šie žodžiai tampa vis populiaresni, kadangi auga žmonių susidomėjimas, gamtai palankesniu, gyvenimo būdu. Nemažai marketingo strategijų stengiasi pasinaudoti šiuo mūsų noru tapti sąmoningais, todėl naudodami tam tikrus žodžius, spalvas, siekia savo produktą padaryti simpatiškesnį žmogui, norinčiam prisidėti prie gamtosaugos, bet dar ne visiškai suprantančiam, kas yra tas tvarus gyvenimo būdas.

Taip pat svarbu pastebėti ne tik dažną šių žodžių vartojimą, bet ir šalia jų vaizduojamus perdėtus gamtos motyvus. Dažnai šie žodžiai ne tik kalba apie produkto „natūralumą“ ar „žalumą“, bet yra ir patys žalios spalvos, žaliame, gėlėtame fone. Toks perdėtas spalvų ir žodžių naudojimas iš karto turėtų signalizuoti, jog kažkas galbūt labai stengiasi tam, kad šis produktas būtų nupirktas.

Kiek, iš tikrųjų, ekologiškas produktas yra ekologiškas?

Yra nemažai istorijų ir skandalų apie automobilių, kosmetikos bei greitosios mados daromą greenwashing. Garsūs prekės ženklai skelbia, jog rūšiuoja ir perdirba, kai iš tikrųjų perdirbtos produkcijos kiekiai vos perkopia vieną procentą, o didžiulė dalis nepanaudotų ir neperdirbtų atliekų keliauja į besivystančias šalis ir ten kuria šiukšlynus. Mūsų besaikis vartotojiškumas tikrai neturėtų paversti kitos valstybės šiukšlių konteineriu.

Taip pat dažnai produktai turintys vieną ar kelias natūralias, ekologiškas sudedamąsias dalis, yra parduodami kaip visiškai „žali“ ar ekologiški. Tačiau tai yra melas, apgaunantis kiekvieną iš mūsų bei žalojantis gamtą. Turėtume atidžiai stebėti produktų etiketes, skelbiančias apie visišką natūralumą.

Kas yra ta žiedinė ekonomika?

Kasmet tonomis valstybės sukuria atliekų, tačiau dauguma jų galima pataisyti, perdirbti ar pakartotinai panaudoti.

Šiuo metu Europos parlamentas skatina valstybes pereiti prie žiedinės ekonomikos. Siekiama atsisakyti „paimk, panaudok, išmesk“ modelio, bet pereiti prie žiedinio, kuris skatina pratęsti produkto gyvavimo laiką ir taip mažinti sunaudojamų gamtinių žaliavų kiekį ir atliekų augimą.

Svarbu yra perdirbti tai, ką galima ir vėl panaudoti, taisyti senus daiktus, paaukoti nereikalingus daiktus ir taip padėti kitiems. Žiedinės ekonomikos principu yra siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę ir užkirsti kelią greenwashing skatinamam vartotojiškumui.

Greenwashing dažnai nepastebintys žmonės tiki, jog prisideda prie gamtos išsaugojimo, tačiau taip nėra, kartais būna net ir atvirkščiai. Norint prisidėti prie ekologijos yra svarbu siekti informacijos apie mūsų daromą žalą, apmąstyti savo pasirinkimus. Užtenka ir mažo žingsnelio, atsisakant vieno  ar kito produkto, tam kad kiekvienas iš mūsų padėtų gamtai.

Kaip galime prisidėti prie problemos sprendimo?

Tai problema, kurią turėtume spręsti kartu. Gali atrodyti, jog daug informacijos ir energijos reikia turėti tam, kad išsirinktum vieną prekę, tačiau kiekvienas iš mūsų turėtų turėti sveiką skepticizmą prieš įsigyjant produktus. Kiekvienas iš mūsų nori, kad prekė, kurią įsigyjame, iš tikrųjų tarnautų taip, kaip yra skelbiama jos aprašyme.

Visų pirma – kuo dažniau turėtume pirkti su tikslu. Mums turėtų rūpėti ne tik sudėtis ir keli ekologiški ar natūralūs priedai, bet kaip jie yra išgaunami, kokios žemės ūkio praktikos yra laikomasi, kas dirba ir pagamina šiuos produktus, kokiomis sąlygomis, koks yra tas tikrasis darbuotojų atlyginimas? Kiekvienam iš mūsų turėtų rūpėti ne tik, ar produktas yra natūralus, bet ir žmonės dirbantys prie šio produkto, kurį mes vartojame.

Antra – reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į prekės tvarumą, bet ir ar yra pritaikyta tvari praktika, veikla, išgaunant šiuos produktus. Tvarios praktikos pavyzdžiai: atliekų perdirbimas ir rūšiavimas, kiek vandens yra sunaudojama produktui pagaminti, pakuočių sudėtis (visos medžiagos, esančios toje pakuotėje, turėtų būti greitai yrančios),  sėjomaina ir kt.

Trečia – galima paprastai patikrinti, ar įmonė yra pritaikiusi tvarias praktikas. Užtenka įsijungti parduotuvės puslapį. Daugelis įmonių tikrai sąžiningai praktikuojančių tvarią ir saugią produkciją, neslepia informacijos apie tai, kur yra jų produktai pagaminti, kokia jų sudėtis, kaip ta sudėtis yra išgaunama. Informacija būna paprastai ir aiškiai pateikta klientui. Tačiau, jeigu įsijungus įmonės elektroninį puslapį, esi užverstas žalia spalva, perdėtais gamtos, gėlių, vandenynų, miškų motyvais, kiekviename sakinyje vis kartojasi žodžiai: žalias, gamta, nature, green, sveikatingumas, eco ir t.t. Įmonė skelbiasi prisidedanti prie gamtosaugos, o puslapyje dairantis tikslesnės informacijos, nėra pateikta jokių tikrų faktų apie tai, kaip jie prisideda prie gamtos saugojimo, tikėtina, jog vyksta greenwashing.

Taip pat ieškok šių etikečių ant pakuočių, jomis gali pasitikėti. Ši trumpa iliustracija, paruošta tinklalaidės „Išpakuota“ padės tau greičiau atpažinti ekologiškus ir tvarius produktus,

Jei susidomėjai ir norėtum daugiau informacijos apie tvarų gyvenimo būdą, kaip tu mažais žingsniais galėtum prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir užkirsti kelią greenwashing, jos gali ieškoti čia:

• „Išpakuota“ tinklalaidė, kur Andrius ir Rugilė kalba apie tvarų gyvenimo būdą ir visus siekia sudominti ekologija ir klimato kaita.
• Vandenynai. Čia taip pat rasi nemažai informacijos apie tvarų gyvenimo būdą ir kaip tu gali prisidėti prie vandenynų saugojimo.
• Žalia žinutė  įkvėps tave žalesniam gyvenimui, rasi naudingos informacijos apie daugkartinius maišelius, apie tai kaip gali sumažinti taršą ir puoselėti geresnę kultūrą.
• Žiedinė ekonomika. Čia rasi informacijos apie produktus ar įmones Lietuvoje bei pasaulyje, propaguojančias greenwashing ir kitos naudingos informacijos apie ekologiją ir gamtosaugą.