Šiuolaikiniame pasaulyje mes esame pernelyg susirūpinę skirtingomis problemomis, kad visai pamirštame rūpintis tuo, kas daro didžiausią įtaką mūsų mąstymui, mūsų emocinei būsenai. Tai yra emocinė sveikata. Puoselėjant savo emocinę sveikatą, mes apsaugome save nuo psichinių sutrikimų. Psichinės ligos neigiamai veikia mūsų mąstymą, mūsų elgesį ir mūsų jausmus. Ar tau teko susidurti su nerimu? Nerimas yra visiškai natūralus mūsų kūno atsakas į stresą. Tai yra normali ir dažna emocija, kurią mes visi jaučiame.

Nerimas gali būti ir problematiškas. Jis būna chroniškas ir iracionalus, trukdantis kasdieniniams veiksmams ir planams. Vengimas, nepaliaujamas nerimas, problemos su atmintimi ir koncentracija – problematiško nerimo simptomai.

Problematiškas nerimas gali peraugti į generalizuotą nerimo sutrikimą (GAS) – pernelyg didelį nerimo jautimą, pastovų jaudulį dėl įvairių minčių, renginių, veiksmų. Šiuo atveju nerimas išlieka nemažiau nei 6 mėnesius. Simptomai būna įvairūs, priklaus nuo sutrikimo rūšies. Dažniausiai tai nemiga, pykinimas, pastovus nerimas, greitas širdies plakimas, dusulys, pastovūs panikos priepuoliai. Gydymui dažniausiai tenka kreiptis į specialistus.

Šiuo metu visam pasauliui tenka kovoti su koronaviruso pandemija, laikytis karantino reikalavimų. Karantinas neigiamai veikia mūsų emocinę sveikatą, kadangi tenka izoliuotis nuo šeimos narių ir draugų, leisti kiekvieną dieną prie kompiuterio arba telefono. Nerimas dėl to, kas vyksta pasaulyje ir kaip tai veikia mūsų gyvenimą gali būti didžiulis ir sukelti emocinių sutrikimų kiek suaugusiems, tiek paaugliams. Socialinis atsiribojimas priverčia žmones jaustis vienišais ir izoliuotais nuo visuomenės bei padidinti stresą ir nerimą. Jeigu tau jau teko jausti kažkokias keistas emocijas šiuo laikotarpiu – nebijok. Tu esi ne vienas! Jausti nerimą šiuo metu yra beveik neišvengiama, tačiau yra keletas patarimų, kaip sumažinti stresą ir jausti nerimą mažiau.

1. Užsiimk patinkančia tau veikla. Perskaityk įdomią knygą arba peržiūrėk linksmą filmą, serialą (pats laikas panaudoti – „Netflix“ galimybę! Pirmos 30 dienų nemokamai!).
2. Susiskambink su savo draugais. Pandemija atėmė galimybę apkabinti savo draugą, bet pamatyti draugo veidą ekrane, išgirsti jo balsą ir aptarti paskutiniausias naujienas tu gali bet kada naudodamas savo telefoną arba kompiuterį.
3. Užsiimk fizine veikla. Judėti yra labai svarbu, todėl nepatingėk kasdien pasivaikščioti. Taip pat meditacija ir joga – nuostabūs būdai išlikti ramiam ir atsipalaiduoti. Susirask Youtube jogos arba meditacijos pratimus ir kartok kasdien.
4. Nepamiršk kvėpuoti! Skamba gana juokingai, tačiau kvėpavimo pratimai padeda atsipalaiduoti. Pabandyk štai šį pratimą: atpalaiduok savo kūną, lėtai ir giliai įkvėpk pro nosį, lėtai iškvėpk pro burną (atpalaiduok žandikaulį ir šiek tiek surauk lūpas kartu) ir kartok pratimą.
5. Klausyk muzikos. Tikriausiai turi mėgstamiausią dainininką arba grupę. Įsijunk mėgstamiausią albumą ir mėgaukis muzika.
6. Sudaryk sąrašą, už ką tu esi dėkingas. Pagalvok apie pozityvius dalykus savo gyvenime ir juos užrašyk, stenkis surasti kuo daugiau!

Nepamiršk, kad egzistuoja 3 namai: tavo kūnas, tavo protas ir Žemė. Turi rūpintis kiekvienu. Karantinas tai nuostabi galimybė pradėti rūpintis savimi, o svarbiausia – savo emocine sveikata. Tavo mintys, veiksmai ir žodžiai, kuriuos sakai, daro svarbią įtaką tavo gyvenimui. Mylėk save už tai, kas tu esi, už tai, kaip tu tobulėji ir kaip toli tu jau nukeliavai. Tai labai svarbus dalykas apie kurį, deja, žmonės dažnai pamiršta. Rūpinkimės savimi tokiu sunkiu laikotarpiu!