Europos solidarumo korpusas – gyvenimą keičiantis savanorystės užsienyje nuotykis
Autorius
Evelina Gaidelienė
Data
2025-10-20
Europos solidarumo korpusas (ESK) – tai galimybė 18–30 metų jaunimui prasmingai ir naudingai praleisti laiką savanoriaujant užsienyje – Europos Sąjungos šalyse ir šalyse Partnerėse. Savanorystės metu yra padedama kitiems, plečiamas akiratis susipažįstant su kitomis kultūromis, pramokstant užsienio kalbos, įgaunant savarankiško gyvenimo patirties ir užmezgant naujas pažintis.
Šiame interviu „Žinau viską” jaunoji žurnalistė Evelina Gaidelienė kalbasi su Bruno Affinati – jaunuoliu, kuris su ESK programa atvyko savanoriauti į Lietuvą.
–Labas, Bruno. Ar galėtum prisistatyti?
–Mano vardas Bruno Affinati, man yra 25 metai, esu italas. Gimiau centrinėje Italijoje, miestelyje Sezze – regione, kuriame yra viduramžių kaimai, įsikūrę tarp kalnų ir kalvų, nusėtų alyvmedžiais ir gražiais gamtos peizažais. Daugelį metų studijuoju muziką ir dirbu prie savo muzikinių projektų, tikėdamasis vieną dieną bendradarbiauti su muzikantais ir mokyti kitus, dalindamasis tuo, kas visada buvo mano aistra. Groju daugybe instrumentų: būgnais ir perkusija, gitara, pianinu, bosine gitara – viskuo, ko reikia muzikai kurti. Rašau savo kompozicijas, o savanorystės patirtis suteikė galimybę groti kaip DJ ir muzikantas.
–Kas paskatino prisijungti prie Europos solidarumo korpuso iniciatyvos?
–Išgyvenau sunkų gyvenimo laikotarpį. Dirbau darbe, kuris man nepatiko, neturėjau nei laiko, nei energijos muzikai. Pradėjau jaustis nepakankamas, neveiklus, patyriau daug kančios, buvau pasimetęs ir nelaimingas. Tuo metu buvau pasiekęs krizės tašką – mėginau nusižudyti, jausdamasis bevertis ir be pasirinkimo. Tuomet paprašiau pagalbos ir parašiau organizacijai, kuri vėliau mane priėmė dalyvauti ilgalaikėje Europos solidarumo korpuso (ESK) programoje Antalieptėje, Inovatorių Slėnyje, kur praleidau daugiau nei pusmetį kaip savanoris.
Apie organizaciją jau žinojau iš ankstesnio jaunimo mainų projekto, taip pat žinojau, kad ten veikia muzikos studija. Laimei, atsirado galimybė ir spalio 1–ąją išvykau.
–Papasakok apie projektą, kuriame dalyvavai, ir kodėl jis buvo svarbus.
–Mano projektas apėmė pagalbą organizacijai: įvairius fizinius darbus, kasdienes užduotis, dalyvavimą jaunimo mainuose ir trumpalaikėje savanorystėje. Rudenį prižiūrėjau sodą, grėbiau lapus. Ilgo ir šalto žiemos laikotarpio metu pasirūpinau, kad krosnyse niekada netrūktų malkų, kasiau sniegą. Su dviem kitais savanoriais sutvarkėme medinius laiptus Įgūdžių laboratorijos pastate, kartu rinkome malkas trims organizacijos pastatams. Restauravau parketą savanorių kambaryje, prisidėjau prie senų spintų restauravimo pradžios, taip pat atlikau įvairius staliaus darbus lauke.
Dalyvaudamas daugiau nei penkiuose jaunimo mainuose, įgijau mentoriaus patirties, kuri praverčia ir dabar dalyvaujant projekte „Countryside Studio“, kur tęsiu veiklą kaip mentorius.
Šis projektas, trukęs beveik metus, buvo esminis mano asmeniniam augimui. Įgijau pasitikėjimo savimi, išmokau padėti kitiems ne tik fiziškai, bet ir morališkai, dalintis patirtimi. Mano žinios prasiplėtė, o fobijos išblėso, užleisdamos vietą gyvenimo meilei – sau, kitiems ir pasauliui.
–Kaip sekėsi pirmosiomis dienomis? Ar buvo sunku įsitraukti į veiklas?
–Pirmosiomis dienomis buvau drovus, nedrąsus ir bijojau bendrauti su kitais. Vis dėlto ryžausi būti savimi. Jaučiau daug streso, todėl jį išliedavau darbe. Laisvalaikiu užsidarydavau savo kambaryje, kur grodavau muziką, mokiausi ir ilsėjausi. Jaunimo mainuose, kur dalyvaudavau didelėje žmonių grupėje, situacija kėlė daug įtampos, neretai jaučiausi atstumtas ar netinkamas. Tačiau kiti dalyviai mane vertino teigiamai, nuolat pagirdavo, ir tai atsvėrė mano neigiamas mintis, suteikė tikrų, šiltų santykių ir bendrystės patirtį.
–Su kokių kultūrų žmonėmis teko susipažinti projekte?
–Inovatorių slėnis – tai vieta, kur kasdien sutikdavau įvairių kultūrų žmonių. Čia galima pažinti kitų šalių tradicijas, istorijas, papročius. Pavyzdžiui, ragauti lietuviškų patiekalų, mokytis kalbos iš vietinių, vakaroti su tradicinėmis dainomis, šokiais ir žaidimais, atrasti tautinius drabužius. Jaunimo mainų metu sutikau žmonių iš Ukrainos, Rumunijos, Vokietijos, Indijos, Sirijos, Graikijos, Nyderlandų, Moldovos, Lenkijos ir Estijos. Su jais bendravome kultūrinių vakarų metu, meninėse, edukacinėse ir sociologinėse veiklose bei kasdienybėje.
–Ar turėjai galimybę pasidalinti savo DJ patirtimi su kitais projekto dalyviais?
–Turėjau savo idėjas, kūrybiškumą, muzikines žinias. Nuo pat pradžių dalinausi su visais, kurie norėjo. Muzikiniai vakarai su komanda, savanoriais ir dalyviais tapo natūraliu ryšio kūrimo būdu. Grojome, mokėmės vieni iš kitų, planavome ateitį, koncertavome renginiuose, organizavome dirbtuves. Bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol, o žmonės buvo labai atviri dalintis ir džiaugtis muzika.
–Kokia patirtis labiausiai įsiminė bendraujant su vietos bendruomene?
–Man didelę įtaką turėjo kvietimų dalinimas į renginius ir kalbėjimas tiesiogiai su žmonėmis. Buvo gera matyti, kaip jie entuziastingai ateina į mūsų renginius – tai buvo įrodymas, kad Inovatorių slėnis tikrai prisideda prie bendruomenės gyvenimo. Žmonės čia susipažino su aplinka, archeologiniais atradimais, muzikos eksperimentais, jungiančiais gamtą, tradicijas ir modernumą, koncertais bei šokiais. Jie patys dalyvavo renginiuose, gamino maistą, organizavo žaidimus.
–Koks buvo didžiausias tavo iššūkis ir kaip jį įveikei?
–Didžiausias iššūkis buvo mano drovumas, nepasitikėjimas, baimės. Iš pradžių jos labai apsunkino mano patirtį – emociškai, morališkai ir psichologiškai. Dažnai jaučiausi vienišas, nusivylęs, kad nepritampu prie grupės . Tačiau po truputį atsivėriau – drįsau prašyti pagalbos, kalbėtis, ieškoti paramos. Žmonės išklausė, patarė, parodė pavyzdį. Tai leido man geriau pažinti save ir įveikti vidines baimes.
–Kokius įgūdžius pavyko patobulinti?
–Įgijau naujų praktinių įgūdžių – mokiausi dirbti su mediena, įrankiais, restauruoti. Tapau naudingesnis, pavyzdys kitiems, pagerinau santykius su aplinkiniais ir savimi, atradau savo potencialą. Muzikoje sustiprinau technines ir kūrybines žinias, išmokau pasirodyti scenoje ir užmegzti ryšį su publika. Geriau pažinau save, o tai yra pagrindas viskam, ką galime pasiekti gyvenime.
–Ar ši patirtis pakeitė tavo ateities planus?
–Nuo pat pradžių mano tikslas buvo suprasti, kuria kryptimi turiu eiti. ESK suteikė mokymus, galimybę kalbėtis su Inovatorių slėnio komanda ir įvairiais žmonėmis. Tai padėjo man parengti konkretų planą, kaip siekti tikslų. Dabar turiu aiškią strategiją savo projektams, kuri bus naudinga ne tik man, bet ir kitiems.
–Ką patartum jaunam žmogui, svarstančiam prisijungti prie ESK?
–Patariu tinkamai įvertinti šią patirtį. Čia atsiranda galimybė pažinti save, išeiti už komforto ribų, atrasti naujas gyvenimo perspektyvas, suprasti, ką reiškia padėti kitam, dirbti kartu su skirtingų kultūrų ir patirčių žmonėmis, kurie gali tapti artimi kaip šeima.
–Vienu žodžiu apibūdink savo ESK patirtį.
–Drąsa.
Jeigu nori daugiau sužinoti apie Europos solidarumo korpusą, programos siūlomas galimybes ir tai, kaip prisijungti prie gyvenimą keičiančių nuotykių, apsilankyk svetainėje solidarumokorpusas.lt.